Daugelis žmonių apie savo širdies plakimą susimąsto tik tada, kai ima jausti nerimą, stiprų stresą ar po intensyvesnio fizinio krūvio. Tačiau specialistai pabrėžia, kad širdies pulsas gali suteikti vertingos informacijos ne tik apie fizinį pasirengimą, bet ir apie bendrą organizmo būklę. Reguliarus jo stebėjimas gali padėti anksčiau pastebėti tam tikrus sveikatos sutrikimus ar net širdies ligų požymius.
Gydytoja atskleidė, koks yra normalus širdies pulsas (tv3.lt fotomontažas)
Specialistai paaiškina, ką reiškia ramybės būsenos širdies pulsas, kaip apskaičiuoti maksimalų širdies susitraukimų dažnį ir kada reikėtų sunerimti, rašoma everydayhealth.com.
Ką apie jūsų sveikatą išduoda pulsas?
Ramybės būsenos širdies pulsas – tai greitis, kuriuo širdis plaka tada, kai žmogus nėra fiziškai aktyvus. Dažniausiai jis matuojamas dūžiais per minutę (k./min.).
Daugumai suaugusiųjų normaliu laikomas 60–100 dūžių per minutę širdies pulsas. Paprastai mažesnis ramybės būsenos pulsas siejamas su geresne fizine forma. Gerai treniruotų sportininkų širdis ramybės būsenoje kartais plaka vos apie 40 kartų per minutę.
„Kuo stipresnė [širdis], tuo mažesnis turi būti širdies susitraukimų dažnis, kad būtų pasiektas toks pat kraujotakos kiekis“, – aiškina kardiologas Brianas Becerra.
Vis dėlto ramybės būsenos širdies ritmą lemia ne tik fizinis pasirengimas. Įtakos turi amžius, kūno sudėjimas, rūkymas, vartojami vaistai, cholesterolio kiekis, įvairios širdies ligos bei kitos sveikatos būklės. Trumpalaikius pokyčius gali sukelti ir aplinkos temperatūra, kūno padėtis, stresas ar nerimas.
Pasak kardiologo Christopherio Kelly, per didelis arba per mažas širdies pulsas kartais gali būti susijęs su širdies ar plaučių ligomis, mažakraujyste arba sutrikusia skydliaukės veikla.
Kaip pasitikrinti pulsą namuose?
Norint suprasti, koks širdies pulsas yra įprastas būtent jums, specialistai rekomenduoja jį matuoti kelis kartus per savaitę.
Tai galima padaryti naudojant išmanųjį laikrodį, fizinio aktyvumo sekiklį arba širdies ritmo matuoklį. Jei tokių priemonių neturite, pulsą galite pasitikrinti ir rankiniu būdu.
Tam reikia švelniai pridėti du pirštus prie riešo vidinės pusės, suskaičiuoti pulsą per 30 sekundžių ir gautą skaičių padauginti iš dviejų.
Kas yra maksimalus širdies pulsas?
Maksimalus širdies ritmas (MHR) parodo didžiausią širdies susitraukimų dažnį, kurį žmogus pasiekia itin intensyvaus fizinio krūvio metu.
Pavyzdžiui, 20 metų žmogaus maksimalus širdies pulsas yra apie 200 dūžių per minutę, o 70 metų žmogaus – apie 150.
„Idealiu atveju šio skaičiaus nereikėtų viršyti“, – teigia kardiologas Owais Idris.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad ši formulė yra tik orientacinė. Kai kurių žmonių maksimalus širdies ritmas gali būti 15–20 dūžių didesnis arba mažesnis nei prognozuojama.
„Jei pradedate jausti galvos svaigimą ar nuovargį esant mažesniam skaičiui, greičiausiai jūsų MHR yra mažesnis nei prognozuojama [pagal skaičiavimus]“, – sako B. Becerra.
Kokio pulso reikėtų siekti sportuojant?
Specialistų teigimu, širdies ritmo stebėjimas fizinio krūvio metu yra vienas paprasčiausių būdų įvertinti treniruotės intensyvumą.
Daugumos treniruočių metu rekomenduojama siekti 50–85 proc. maksimalaus širdies ritmo.
Tai labai lengvo intensyvumo fizinis krūvis. Ši zona tinka apšilimui, atsistatymui po treniruotės bei žmonėms, kurie tik pradeda sportuoti.
Vidutinio intensyvumo treniruotės padeda lavinti ištvermę ir efektyviau deginti riebalus.
Šioje zonoje treniruotės tampa intensyvesnės ir padeda gerinti fizinį pasirengimą bei stiprinti organizmą.
Tai labai didelio intensyvumo fizinis krūvis, skirtas greičiui ir sportinei formai gerinti.
Tai maksimalus krūvis, kurį dažniausiai pasiekia profesionalūs ar varžyboms besirengiantys sportininkai.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Gydytojai primena, kad širdies ritmas natūraliai svyruoja visos dienos metu, todėl nedideli pokyčiai paprastai nėra pavojingi.
Tačiau jei ramybės būsenoje širdis nuolat plaka dažniau nei 100 kartų per minutę arba rečiau nei 60 kartų per minutę, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Nedelsiant medicininės pagalbos reikia kreiptis tuo atveju, jei staigius širdies ritmo pokyčius lydi krūtinės skausmas, dusulys, stiprus galvos svaigimas ar alpimas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
