Kamilė Lukauskytė
Lietuvos Katalikų Bažnyčia ruošiasi plataus masto tyrimui, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, kiek seksualinio išnaudojimo ir kitų nusikaltimų prieš nepilnamečius bei pažeidžiamus suaugusiuosius galėjo būti padaryta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas patvirtino, kad dėl būsimo tyrimo pobūdžio ir ribų šiuo metu konsultuojamasi su Šventuoju Sostu bei Lietuvos teisėsaugos institucijomis.
Kol kas galutinis tyrimo modelis nėra pasirinktas.
Bus žvelgiama daugiau nei 35 metus atgal
Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė, kad tyrimas turėtų apimti laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 dienos.
Jo tikslas – nustatyti, kiek per daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvos Katalikų Bažnyčioje buvo seksualinio išnaudojimo ir kitų nusikaltimų prieš nepilnamečius bei pažeidžiamus žmones atvejų.
G. Grušas pabrėžia, kad vien praeities įvykių suskaičiavimo nepakanka. Anot jo, būtina toliau tobulinti sistemą, kuri padėtų apsaugoti vaikus ir jaunimą, tinkamai priimti informaciją apie galimą išnaudojimą bei užtikrinti, kad tokie pranešimai būtų atsakingai nagrinėjami.
Dar sprendžia, kas atliks tyrimą
Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų – kas ir kokiu būdu atliks tyrimą.
Bažnyčios atstovai konsultuojasi su Šventuoju Sostu, siekdami įvertinti kitų valstybių patirtį. Taip pat tariamasi su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.
Todėl šiuo metu dar nėra galutinai aišku, ar tyrimas bus vidinis, ar jame dalyvaus nepriklausomi ekspertai ir kokie konkretūs duomenys bus analizuojami.
Sprendimas reikšmingas ir dėl to, kad dar visai neseniai G. Grušas abejojo, ar Lietuva jau pasirengusi plačiam istoriniam tyrimui. Tuomet arkivyskupas teigė, kad pirmiausia dėmesį reikėtų skirti nukentėjusiųjų apsaugai ir veikiančios prevencijos sistemos sukūrimui.
Dabar Lietuvos vyskupai nutarė žengti ir tyrimo keliu.
Pastarieji atvejai sukėlė didelį atgarsį
Diskusijos suaktyvėjo po viešumon iškilusių baudžiamųjų bylų, susijusių su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais dvasininkais.
Vienoje iš bylų kunigui pateikti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, kitoje – dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Abu dvasininkai yra nušalinti nuo pareigų. Jų kaltę galutinai nustatys teismas.
Bažnyčia teigia bendradarbiaujanti su teisėsauga, o dėl konkrečių atvejų taip pat pradėtos Kanonų teisėje numatytos procedūros.
G. Grušas pabrėžia, kad svarbiausias principas turi išlikti aiškus – pirmiausia turi būti galvojama apie nukentėjusį žmogų, o ne institucijos reputaciją.
Dabar laukiama, kokį galutinį tyrimo modelį pasirinks Lietuvos vyskupai ir kaip bus tiriamas daugiau nei 35 metus apimantis laikotarpis.
