Kamilė Lukauskytė
Biokuro kainų augimas – pagrindinė šildymo brangimo priežastis
Lietuvoje biokuro kainos šiuo metu yra gerokai aukštesnės nei praėjusiais metais. Skiedrų biržos kaina pakilo apie 60 proc., o granulių, gaminamų iš pjuvenų, kaina išaugo net dvigubai. Tai lemia sumažėjusios medienos apdirbimo apimtys ir stabilesnė medienos pramonės plėtra Europoje, dėl ko žaliavos pasiūla tapo ribotesnė. Biokuro brangimas tiesiogiai veikia šildymo išlaidas, kurios artėjantį sezoną gali padidėti apie 20–30 proc.
Europos Sąjungos politika ir biokuro statusas
Europos Sąjungoje biokuras vis dar laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, nors jo atsinaujinimo procesas yra lėtas, o deginimas sukelia didelę taršą. Ekspertai pabrėžia, kad biokuro subsidijavimas ES yra pasenęs ir neatitinka žaliosios transformacijos principų. Dėl to biokuras turėtų būti peržiūrėtas ir nebelaikomas prioritetiniu energijos šaltiniu, ypač atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį aplinkai ir ekosistemoms.
Lietuvos energetikos priklausomybė nuo biokuro ir jos iššūkiai
Lietuvoje apie 73–74 proc. šilumos energijos 2024 metais buvo pagaminta naudojant malkas ir skiedras. Ši priklausomybė nuo biokuro, ypač importuojamų iš Baltarusijos, tapo problema po 2022 metų vasario, kai dėl geopolitinių įvykių šios žaliavos tiekimas nutrūko. Tai parodė Lietuvos energetikos pažeidžiamumą ir būtinybę diversifikuoti šilumos gamybos šaltinius.
alt=”Biokuro kainų šuolis Lietuvoje: šildymas rudenį gali brangti iki 30 proc.” loading=”lazy”>Alternatyvūs sprendimai ir energetikos restruktūrizacija
Ekspertai ragina keisti Lietuvos energetikos struktūrą, mažinant biokuro vaidmenį ir didinant dujų, ypač suskystintųjų gamtinių dujų iš JAV ar Norvegijos, naudojimą. Dujų deginimas yra mažiau taršus ir efektyvesnis. Be to, rekomenduojama išnaudoti neišnaudotą pramonės šilumą, pavyzdžiui, duomenų centrų generuojamą šilumą, ir diegti tvarias energijos alternatyvas, kurios padėtų mažinti priklausomybę nuo kietojo kuro.
Renovacija ir energijos taupymas – svarbūs žingsniai
Be energijos šaltinių keitimo, būtina didinti pastatų energinį efektyvumą. Daugybė nerenovuotų pastatų švaisto daug energijos, todėl jų atnaujinimas būtų svarbus žingsnis šildymo išlaidų mažinimui. Užsikimšus langus ir geriau izoliuojant pastatus, galima ženkliai sumažinti šilumos poreikį, o tai leistų mažinti bendrą energijos suvartojimą ir šildymo kainų augimą.
Prognozės artėjančiam šildymo sezonui
Šildymo sezonas 2024–2025 m. gali būti ženkliai brangesnis dėl jau vykstančio biokuro kainų šuolio ir neaiškios situacijos pasaulinėse rinkose. Ekspertai prognozuoja, kad šildymo kainos gali išaugti iki trečdalio, o tai reikš dideles išlaidas gyventojams. Todėl svarbu kuo greičiau ieškoti alternatyvų ir efektyvių sprendimų, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis vartotojams ir aplinkai.
