Kamilė Lukauskytė
Ukrainai – reikšminga žinia iš Briuselio. Europos Komisija patvirtino 6,1 mlrd. eurų finansavimo paketą, kuris bus skirtas Ukrainos oro gynybai, dronams ir raketoms. Į paketą įtrauktas ir itin svarbus sprendimas dėl amerikietiškų PAC-3 perimančiųjų raketų, naudojamų „Patriot“ sistemose.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Ukraina susiduria su itin dideliu oro gynybos priemonių poreikiu, o Rusija toliau rengia smūgius Ukrainos miestams ir kritinei infrastruktūrai. Europos Komisijos už gynybą ir kosmosą atsakingas narys Andrius Kubilius pabrėžė, kad dabar vienas svarbiausių klausimų – ne tik pinigai, bet ir kaip greitai reikalinga ginkluotė pasieks Ukrainą.
6,1 mlrd. eurų – ne tik skaičius popieriuje
Naujasis finansavimas bus naudojamas Ukrainos oro gynybos dronams ir raketoms įsigyti. Ypatingas dėmesys skiriamas „Patriot“ sistemoms skirtoms PAC-3 raketoms, kurios yra vienos svarbiausių priemonių kovojant su balistinėmis raketomis.
Briuselis taip pat nusprendė taikyti išimtis įprastoms viešųjų pirkimų taisyklėms. Tai turėtų padėti Ukrainai greičiau įsigyti kritiškai reikalingą ginkluotę.
Paketui numatytos penkios standartinių tinkamumo sąlygų išimtys: trys susijusios su Ukrainoje gaminamais dronais ir jų komponentais, o dvi – su JAV pagaminta įranga, pirmiausia PAC-3 raketomis.
Tai reiškia, kad ES bando ne tik skirti daugiau pinigų, bet ir sutrumpinti kelią nuo sprendimo iki realios ginkluotės Ukrainos kariuomenės rankose.
„Patriot“ raketų trūkumas tapo viena didžiausių problemų
Ukrainai šių raketų reikia didžiuliais kiekiais. Europos Komisijos vertinimu, siekiant apsisaugoti nuo balistinių atakų, šaliai kasmet gali reikėti maždaug 2 tūkst. PAC-3 perimančiųjų raketų.
Problema ta, kad pasauliniai šių raketų gamybos pajėgumai didėja palaipsniui. Todėl vien pažadas pagaminti naujas raketas problemos neišsprendžia – Ukrainai jų reikia dabar.
Būtent dėl to sąjungininkės svarsto kitą variantą.
Gali būti priimtas labai svarbus sprendimas dėl jau turimų raketų
Pasak A. Kubiliaus, svarstoma galimybė susitarti su valstybėmis, kurios savo arsenaluose jau turi PAC-3 raketų.
Schema būtų gana paprasta: dalį savo turimų raketų šalys perduotų Ukrainai dabar, o vėliau, pagal 2027 metų susitarimus, gautų jų pakaitalą.
Tokiu būdu būtų bandoma apeiti pagrindinę problemą – ilgą naujos ginkluotės gamybos laiką.
A. Kubilius pabrėžė, kad Ukrainos kariniam pajėgumui itin svarbu, jog kritinės priemonės būtų prieinamos reikiamu kiekiu ir kuo greičiau. Todėl ES siekia spartinti tiekimą, kaupti atsargas, keisti užsakymų prioritetus ir didinti gamybą.
Šiais metais Ukrainos gynybai jau paskirstyta 28,3 mlrd. eurų
Naujausias sprendimas nėra vienintelis. Europos Sąjunga pagal Ukrainos paramos paskolą šiais metais jau yra visiškai paskirsčiusi 28,3 mlrd. eurų, numatytų Ukrainos gynybai finansuoti.
Iki šiol Ukrainai jau buvo pervesta 8,3 mlrd. eurų, o Europos Komisija nagrinėja prašymą išmokėti dar 4,7 mlrd. eurų.
Tuo metu Ukraina toliau susiduria su intensyvėjančia Rusijos oro atakų grėsme. Pastarosiomis dienomis Vakarų šalys taip pat stiprina paramą Ukrainos oro gynybai: Vokietija paskelbė apie papildomas „Patriot“ raketas, o Ukraina su sąjungininkų ir ES paskolos pagalba siekia įsigyti apie 1000 „Patriot“ raketų.
Todėl Briuselio sprendimas dėl 6,1 mlrd. eurų tampa ypač svarbus – tai ne tik finansinė parama, bet ir bandymas užtikrinti, kad Ukraina galėtų apsaugoti savo miestus bei svarbiausią infrastruktūrą nuo vis intensyvesnių Rusijos smūgių.
