Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje plačiai aptarinėjama vaikų psichiatro Lino Slušnio istorija sulaukė naujo posūkio. Vilniaus policija spalio 13 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai nesuteiktos pagalbos nepilnamečiui, kuriam buvo reikalinga skubi medikų pagalba.
Konfliktas kilo po to, kai gydytojas nesutiko konsultuoti paauglio rusų kalba. Ši situacija sukėlė diskusijų ne tik dėl valstybinės kalbos vartojimo, bet ir dėl gydytojo pareigos padėti krizę išgyvenančiam pacientui.
Policija pradėjo tyrimą net pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Policija patvirtino pradėjusi tyrimą
Antradienį Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja patvirtino, kad dėl L. Slušnio veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pareigūnai aiškinsis, ar gydytojo elgesyje galėjo būti nusikalstamų veikų požymių.
Tyrimas pradėtas pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, susijusius su:
- Palikimu be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei.
- Tarnybos pareigų neatlikimu.
- Galima diskriminacija.
- Galimu kurstymu prieš žmonių grupę.
Policijos atstovė pabrėžė, kad tai tik pradinė tyrimo stadija. Surinkus daugiau informacijos, teisinis veiksmų vertinimas gali keistis.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, kad gydytojas padarė nusikaltimą.
Konfliktas kilo dėl kalbos
Incidentas įvyko Vilniaus Santaros klinikose, į kurias vaiko teisių specialistai atvežė nepilnametį.
Paaugliui buvo reikalinga psichiatro pagalba, tačiau kilo nesutarimų dėl konsultacijos kalbos.
L. Slušnys nesutiko konsultuoti vaiko rusų kalba.
Pats gydytojas anksčiau aiškino siūlęs vaiką atlydėjusiems specialistams padėti versti pokalbį, tačiau, jo teigimu, šie nesutiko.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai situaciją vertino kitaip.
Jų teigimu, paaugliui reikėjo neatidėliotinos pagalbos, todėl kalbos barjeras neturėjo tapti kliūtimi ją suteikti.
Paaiškėjo itin jautri aplinkybė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė anksčiau atskleidė, kad nepilnametis buvo atvežtas turėdamas psichiatro siuntimą hospitalizuoti.
Pasak jos, paaugliui buvo nustatyta didelė savižudybės rizika.
Būtent ši aplinkybė sukėlė daugiausia klausimų dėl gydytojo veiksmų.
Vaiko teisių specialistų vertinimu, tokioje situacijoje svarbiausia užtikrinti, kad nepilnametis kuo greičiau gautų jam suprantamą ir tinkamą medicininę pagalbą.
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad vaikas neliko be medicininės pagalbos.
Santaros klinikos anksčiau informavo, jog konsultacija buvo suteikta, gydymas paskirtas, o vaiko atstovė su juo sutiko. Taip pat skelbta, kad reikalinga pagalba ir hospitalizacija buvo suteikta kitoje gydymo įstaigoje.
Santaros klinikos pažeidimų nenustatė
Dar iki policijai pradedant ikiteisminį tyrimą, incidentą nagrinėjo pačios Santaros klinikos.
Rugpjūčio 3 dieną gydymo įstaiga gavo oficialų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundą.
Klinikų Vidaus audito tarnyba surinko gydytojo ir Vaiko raidos centro vadovės paaiškinimus, peržiūrėjo paciento medicinos dokumentus.
Po atlikto vertinimo Santaros klinikos pranešė nenustačiusios gydytojo veiksmuose teisės aktų pažeidimų.
Tačiau gydymo įstaigos vidaus audito išvados neužkirto kelio teisėsaugai savarankiškai įvertinti incidentą.
Į situaciją įsitraukė ir ministrė
Ši istorija sulaukė ir socialinės apsaugos bei darbo ministrės Ingos Ruginienės dėmesio.
Ji viešai pareiškė mananti, kad gydytojo veiksmus būtina įvertinti baudžiamosios teisės požiūriu.
Ministrė taip pat inicijavo kreipimąsi į prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti, ar nebuvo pažeista pareiga suteikti pagalbą žmogui, kurio gyvybei galėjo grėsti pavojus.
Spalio 2 dieną policija pradėjo aplinkybių patikslinimą, o spalio 13-ąją buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kas laukia toliau?
Dabar pareigūnai turės įvertinti skirtingas incidento dalyvių versijas, medicininius dokumentus ir tai, kokia pagalba buvo suteikta nepilnamečiui.
Svarbu nustatyti, ar gydytojo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir ar konkrečiomis aplinkybėmis galėjo kilti pavojus paciento sveikatai ar gyvybei.
Šioje istorijoje susiduria du svarbūs klausimai – valstybinės kalbos vartojimas ir pareiga užtikrinti skubią medicininę pagalbą.
Kol kas jokių galutinių išvadų dėl L. Slušnio baudžiamosios atsakomybės nėra. Atsakymus turės pateikti teisėsaugos atliekamas tyrimas.
