Dar visai neseniai vaiko nuotraukos įkėlimas į socialinius tinklus daugeliui atrodė visiškai nekaltas. Šeimos atostogos, pirmoji diena mokykloje ar gimtadienio akimirka – įprastas turinys tėvų paskyrose. Tačiau sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas verčia į tokius įrašus pažvelgti kitaip.
Technologijų ir kibernetinio saugumo specialistai perspėja: internete viešai paskelbta nuotrauka gali būti nukopijuota ir panaudota visiškai kitu tikslu, o jos savininkas apie tai gali niekada nesužinoti.
Didžiausią nerimą kelia tai, kaip lengvai šiuolaikinės DI priemonės leidžia manipuliuoti tikrais žmonių atvaizdais.
Vienos nuotraukos gali pakakti
Anksčiau įtikinamai suklastotam vaizdui sukurti reikėjo nemažai techninių žinių. Dabar generatyvinio DI įrankiai šią kartelę gerokai nuleido.
Turint žmogaus fotografiją galima kurti tikrovėje neegzistavusias situacijas, keisti aplinką, drabužius ar generuoti suklastotus vaizdo įrašus. Kuo daugiau kokybiškų vieno žmogaus nuotraukų prieinama viešai, tuo daugiau medžiagos gali gauti ja piktnaudžiauti siekiantis asmuo.
Vaikų atveju problema dar jautresnė – sprendimą viešinti jų gyvenimo akimirkas dažniausiai priima suaugusieji, o internete paliktas skaitmeninis pėdsakas gali išlikti daugelį metų.
Pavojus slypi ir nuotraukos fone
Ekspertai ragina atkreipti dėmesį ne tik į patį vaiko veidą. Iš pažiūros nekaltoje fotografijoje gali matytis mokyklos pavadinimas, namo numeris, sporto klubo atributika ar kita informacija, padedanti nustatyti vaiko tapatybę ir įprastas jo lankomas vietas.
Papildomos informacijos gali suteikti ir prie įrašo pridėta vieta, vaiko vardas, gimimo data ar tėvų komentarai.
Todėl vien uždengti vaiko veidą jaustuku ne visada pakanka. Saugiau pirmiausia įvertinti, kiek apskritai būtina konkrečią fotografiją skelbti viešai.
Nuotrauka gali tapti sukčių įrankiu
DI sukurtos klastotės kelia ir finansinių grėsmių. Sukčiai jau gali mėginti imituoti žmogaus balsą ar vaizdą ir, apsimesdami artimuoju, prašyti skubiai pervesti pinigų.
Todėl šeimoms verta turėti paprastą taisyklę: net gavus itin įtikinamą vaizdo ar balso žinutę apie nelaimę, pirmiausia susisiekti su artimuoju kitu, iš anksto žinomu būdu.
Tėvams taip pat rekomenduojama peržiūrėti socialinių tinklų privatumo nustatymus, vengti viešai skelbti vaiko buvimo vietą ir neskelbti dokumentų, mokyklos ar kitų lengvai atpažįstamų duomenų.
Svarbiausia taisyklė paprasta – kartą internete paskelbtos nuotraukos kontrolę galima prarasti. O DI eroje klausimas jau ne tik kas ją pamatys, bet ir ką iš jos bus galima sukurti.





