Kamilė Lukauskytė
Dešimt metų užsienyje praleidęs lietuvis nusprendė sugrįžti į gimtinę ir čia tęsti profesionalaus vairuotojo karjerą. Tačiau vietoj sklandžios naujos pradžios jo laukė nemaloni staigmena. Nors vyras susirado darbą ir baigė reikiamus mokymus, dėl dokumentų tvarkymo problemų nebegali dirbti pagal savo profesiją.
Dar labiau situaciją apkartino užsienyje gauta maždaug 800 eurų bauda.
Po dešimtmečio Švedijoje – netikėta kliūtis
Lietuvis, straipsnyje vadinamas Dariumi, apie dešimtmetį gyveno Švedijoje. Ten jis dirbo vairuotoju, o lietuvišką vairuotojo pažymėjimą buvo pasikeitęs į švedišką.
2026 metų vasarį vyras grįžo į Lietuvą ir susirado vairuotojo darbą.
Atrodė, kad viskas klostosi pagal planą, tačiau kovą baigė galioti jo profesinę kvalifikaciją patvirtinantis 95 kodas.
Šis kodas reikalingas profesionaliems vairuotojams, dirbantiems tam tikrose komercinio krovinių ar keleivių vežimo srityse.
Darius Lietuvoje išklausė privalomus kvalifikacijos atnaujinimo mokymus, tačiau kreipęsis dėl vairuotojo kvalifikacijos kortelės susidūrė su kliūtimis.
Dokumento negavo, nors mokymus baigė
Vyro teigimu, „Regitroje“ jam buvo paaiškinta, kad kvalifikacijos kortelės išduoti negalima.
Darius pasakojo išgirdęs, jog turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje bent 185 dienas arba pasikeisti Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką.
Tokia situacija vyrą nustebino.
Jis pabrėžė, kad jo švediškas vairuotojo pažymėjimas vis dar galioja. Galioja ir medicininė pažyma bei tachografo kortelė, naudojama vairavimo ir poilsio laikui registruoti.
Tačiau vien šių dokumentų nepakanka, jeigu nėra galiojančio profesinės kvalifikacijos patvirtinimo.
Darius baigė mokymus, bet negalėjo tinkamai įforminti teisės tęsti profesionalaus vairuotojo darbo.
Lenkijoje sulaukė skaudžios baudos
Dokumentų problema vyrui jau kainavo nemažai pinigų.
Pasak Dariaus, Lenkijoje dėl pasibaigusio 95 kodo galiojimo jam buvo skirta maždaug 3,5 tūkstančio zlotų bauda.
Tai sudaro apie 800 eurų.
Po šio įvykio vyras nusprendė daugiau nerizikuoti ir laikinai nutraukė vairuotojo darbą.
Jį ypač nuvylė tai, kad Lietuvoje nuolat kalbama apie emigrantų sugrįžimo skatinimą, tačiau praktiškai grįžusiam žmogui tenka susidurti su sudėtingomis administracinėmis procedūromis.
„Regitra“ paaiškino: pilietybė čia niekuo dėta
Į situaciją sureagavo „Regitros“ atstovė Karolina Judeikė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos pilietybė nėra kliūtis gauti vairuotojo kvalifikacijos kortelę.
Svarbiausia yra tai, kur žmogus nuolat gyvena arba dirba.
Pasak atstovės, Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje yra galiojantis.
Tačiau yra viena svarbi taisyklė: profesinės kvalifikacijos 95 kodą į vairuotojo pažymėjimą gali įrašyti tik jį išdavusi valstybė.
Todėl Lietuvoje baigtų mokymų duomenų į švedišką pažymėjimą „Regitra“ įrašyti negali.
Vienas galimų sprendimų – pasikeisti švedišką pažymėjimą į lietuvišką.
Gera žinia ta, kad Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą galima pakeisti be papildomų vairavimo egzaminų.
Ar tikrai būtina laukti 185 dienas?
Dar viena svarbi detalė – 185 dienų reikalavimas nėra toks griežtas, kaip iš pradžių galėjo pasirodyti.
Jeigu žmogus Lietuvoje gyvena trumpiau, jis gali pateikti papildomus dokumentus, įrodančius asmeninius ar darbo ryšius su šalimi.
Vienas tokių dokumentų gali būti darbo sutartis.
Tai patvirtino ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Dovilė Karužienė.
Jos teigimu, kliūtis gali kilti tada, kai žmogus nėra išgyvenęs Lietuvoje reikiamo laikotarpio ir neturi darbo, tačiau pati pilietybė negali būti pagrindas atsisakyti išduoti kortelę.
Taigi grįžusiems emigrantams nebūtinai reikia laukti pusmetį, kad galėtų pradėti tvarkyti profesinius dokumentus.
Panašių problemų patiria ir kiti emigrantai
VšĮ „Linavos“ mokymo centro direktorė Giedrė Valskienė pastebi, kad Dariaus istorija nėra vienintelė.
Su panašiais sunkumais susiduria ir iš Vokietijos, Nyderlandų ar kitų Europos Sąjungos šalių grįžtantys profesionalūs vairuotojai.
Daliai jų neaišku, kada reikia keisti vairuotojo pažymėjimą, kada būtina atnaujinti 95 kodą ir kokiais atvejais išduodama atskira kvalifikacijos kortelė.
Specialistės nuomone, Lietuvoje trūksta aiškios ir vienodos tvarkos, kuri padėtų grįžtantiems žmonėms iš anksto suprasti, kokių dokumentų jiems reikės.
Ką svarbu žinoti grįžtantiems į Lietuvą?
Planuojantiems po darbo užsienyje grįžti į Lietuvos transporto sektorių verta iš anksto patikrinti ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet ir profesinės kvalifikacijos galiojimą.
Svarbu žinoti, kurioje šalyje išduotas pažymėjimas, ar jame yra galiojantis 95 kodas ir kaip bus įforminamas Lietuvoje atnaujintas kvalifikacijos patvirtinimas.
Jeigu gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota neseniai, gali praversti darbo sutartis ar kiti ryšį su šalimi įrodantys dokumentai.
Svarbiausia – ši istorija nereiškia, kad iš užsienio grįžusiems lietuviams draudžiama vairuoti ar įsidarbinti. Problema susijusi su konkrečiais profesionalaus vairuotojo kvalifikacijos dokumentais ir jų pripažinimo procedūromis.
Dariaus atvejis atskleidžia, kad net patyrusiam darbuotojui grįžimas į Lietuvos darbo rinką gali tapti sudėtingas, jei skirtingų valstybių dokumentų tvarkymo taisyklės nėra pakankamai aiškios.
