Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje galėjo atsirasti gerokai daugiau laisvės atsiskaitant grynaisiais, tačiau Vyriausybė šiam siūlymui užkirto kelią. Ministrų kabinetas nepritarė idėjai dabartinę 5 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais ribą padidinti net tris kartus – iki 15 tūkst. eurų.
Tokį pakeitimą buvo pasiūlęs Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis. Tačiau Vyriausybė nusprendė, kad didesnė grynųjų riba galėtų apsunkinti kovą su šešėline ekonomika.
15 tūkst. eurų idėjai – Vyriausybės „ne“
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą už sandorius grynaisiais galima atsiskaityti, kai jų suma neviršija 5 tūkst. eurų arba atitinkamos sumos užsienio valiuta.
R. Žemaitaitis siūlė šią ribą padidinti iki 15 tūkst. eurų.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo tokiam pakeitimui nepritarė.
Ministrų kabinetas argumentavo, kad dabartinė 5 tūkst. eurų riba yra proporcinga, atitinka Lietuvos ekonomines ir finansines realijas bei Europos Sąjungos reguliavimo kontekstą. Todėl, Vyriausybės vertinimu, jos keisti nėra tikslinga.
Kodėl valdžia nenori daugiau grynųjų?
Pagrindinė priežastis – šešėlinė ekonomika.
Vyriausybė remiasi tarptautinių organizacijų tyrimais, pagal kuriuos elektroninių mokėjimų skatinimas gali padėti geriau kontroliuoti šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio vengimą.
Todėl didesnė leidžiama atsiskaitymo grynaisiais suma, valdžios vertinimu, galėtų apsunkinti pastangas mažinti nedeklaruojamą veiklą.
Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį, kad elektroniniai mokėjimai leidžia lengviau atsekti finansines operacijas.
Padidinus grynųjų ribą, anot Ministrų kabineto, mažėtų paskata rinktis elektroninius atsiskaitymus, o tai galėtų sulėtinti saugesnių finansinių operacijų plėtrą.
Lietuvoje grynieji vis dar itin populiarūs
Nors mokėjimo kortelės ir telefonai kasdien naudojami vis dažniau, grynieji Lietuvoje niekur nedingo.
Vyriausybės pateiktais duomenimis, grynaisiais atliekama apie 60 proc. operacijų, o 2022 metais Lietuva buvo antra euro zonos valstybė pagal grynųjų naudojimą atsiskaitymams.
Būtent šį faktą R. Žemaitaitis pasitelkia pagrįsdamas savo siūlymą.
Politikas taip pat teigia, kad kritinėse situacijose – karo, elektros tiekimo sutrikimų ar kibernetinių atakų metu – žmonėms svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais.
Jo argumentas paprastas: jei elektroninės sistemos sutriktų, fiziniai pinigai gali tapti viena iš alternatyvų.
Žemaitaitis įžvelgia kitą problemą
Siūlymo autorius taip pat atkreipė dėmesį į kibernetines grėsmes finansų institucijoms.
Pasak jo, dėl Europoje vykstančių konfliktų ir kibernetinių iššūkių gali pasitaikyti situacijų, kai elektroniniai atsiskaitymai tampa sudėtingi ar laikinai neveikia.
Be to, parlamentaras kritikuoja nepakankamai išvystytą bankų skyrių tinklą.
Todėl didesnė grynųjų riba, jo požiūriu, suteiktų gyventojams daugiau pasirinkimo.
Tačiau Vyriausybė šių argumentų nelaiko pakankamu pagrindu keisti dabartinę tvarką.
Finansų ministerija jau buvo atlikusi apklausą
Prieš Vyriausybei priimant sprendimą, Finansų ministerija šių metų vasarį–kovą apklausė suinteresuotas institucijas ir vertino, ar dabartinė 5 tūkst. eurų riba yra tinkama.
Apibendrinusi atsakymus ministerija padarė išvadą, kad dabartinis limitas yra proporcingas ir atitinka Lietuvos ekonomines bei finansines realijas.
Todėl ministerija rekomendavo jo nedidinti.
Tai dar ne paskutinis žodis
Nors Vyriausybė siūlymui nepritarė, galutinį žodį dėl įstatymo pataisų turės tarti Seimas.
R. Žemaitaičio iniciatyvą jau buvo parėmę ne tik visa „Nemuno aušros“ frakcija, bet ir dalis kitų parlamentarų. Tuo metu birželį Seimas nepriėmė svarstyti konservatorių siūlymo grynųjų atsiskaitymo ribą, priešingai, sumažinti iki 3 tūkst. eurų.
Taigi diskusija dėl to, kiek grynųjų pinigų žmonės Lietuvoje turėtų galėti panaudoti vienam sandoriui, dar nesibaigė.
Kol kas galioja 5 tūkst. eurų riba, o siūlymas ją padidinti iki 15 tūkst. eurų susidūrė su Vyriausybės nepritarimu.
Pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar didesnė laisvė atsiskaityti grynaisiais būtų naudinga gyventojams, ar kartu suteiktų daugiau erdvės šešėlinei ekonomikai?
