Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vėl kyla diskusijos dėl krašto apsaugos finansavimo. Nors 2027 metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta apie 4,8 mlrd. eurų, dalis politikų įspėja, kad šios sumos gali nepakakti visiems suplanuotiems kariuomenės stiprinimo darbams.
Kitąmet gynybai planuojama skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai mažesnė dalis nei 2026 metais, kai finansavimas siekia apie 5,38 proc. BVP.
Vienų politikų nuomone, Lietuva turėtų išlaikyti dar didesnį finansavimo tempą, kad spėtų įgyvendinti svarbiausius karinius projektus. Kiti ragina pirmiausia įvertinti, kaip panaudojamos jau skirtos lėšos.
Kodėl gynybos finansavimo dalis mažėja?
2027 metais krašto apsaugai planuojama skirti panašią pinigų sumą kaip ir šiemet, tačiau jos santykis su BVP sumažės.
Taip nutinka dėl prognozuojamo Lietuvos ekonomikos augimo. Didėjant šalies BVP, ta pati pinigų suma sudaro mažesnę jo dalį.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta maždaug 36 mln. eurų daugiau nei šiemet.
Vis dėlto dalis Seimo narių mano, kad tokio padidinimo gali nepakakti.
Jų teigimu, Lietuvos kariuomenė vienu metu įgyvendina kelis itin brangius projektus, todėl finansavimo poreikis išlieka didelis.
Vytautas Sinica įspėja dėl kariuomenės poreikių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Sinica mano, kad 2027 metams numatytų lėšų gali neužtekti visiems svarbiausiems gynybos tikslams.
Pasak jo, anksčiau sutartas finansavimo didinimo tempas buvo kompromisas tarp kariuomenės poreikių ir valstybės finansinių galimybių.
Tačiau dabartiniai saugumo iššūkiai, politiko vertinimu, reikalauja dar didesnio dėmesio.
Vienas svarbiausių Lietuvos tikslų – iki 2030 metų suformuoti nacionalinę kariuomenės diviziją.
Tam būtina įsigyti papildomos ginkluotės, šarvuotos technikos, oro gynybos sistemų ir kitos įrangos.
Be to, Lietuva rengiasi priimti Vokietijos brigadą, o tai taip pat reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą.
V. Sinicos nuomone, mažėjanti gynybai skiriama BVP dalis gali apsunkinti šių planų įgyvendinimą.
Politikas ragina išlaikyti bent jau ankstesnį finansavimo lygį, kad kariuomenės stiprinimas nesulėtėtų.
Anušauskas: svarbu ne tik pinigai, bet ir jų panaudojimas
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipia dėmesį į kitą svarbų klausimą – karinių įsigijimų efektyvumą.
Jo vertinimu, vien didesnis finansavimas negarantuoja, kad Lietuvos kariuomenė greičiau gaus reikiamą techniką.
Ginkluotės rinka nuolat keičiasi, o naujos technologijos atsiranda itin sparčiai.
Ypač tai pastebima bepiločių orlaivių srityje.
A. Anušauskas kaip pavyzdį mini anksčiau užsakytus „Switchblade“ kovinius dronus.
Pasak jo, per kelerius metus Lietuvos gamintojai sukūrė naujų sprendimų, kurie tam tikromis savybėmis gali būti pranašesni už anksčiau pasirinktą įrangą.
Todėl, buvusio ministro nuomone, svarbu ne tik laikytis senų įsigijimų planų, bet ir gebėti prisitaikyti prie pasikeitusių technologinių galimybių.
Pagrindinis klausimas – ar už gynybai skiriamus milijardus Lietuva gauna didžiausią įmanomą naudą.
Kodėl panaudota mažiau nei pusė lėšų?
Diskusijas sukėlė ir informacija apie šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžeto vykdymą.
Premjero pateiktais duomenimis, ministerija kol kas panaudojo apie 43,92 proc. jai skirtų asignavimų.
Iš pirmo žvilgsnio toks skaičius gali atrodyti nedidelis, tačiau politikai ragina jo nevertinti atsietai nuo karinių pirkimų specifikos.
Didelės vertės ginkluotės įsigijimai dažnai vykdomi kelerius metus.
Už karinę techniką mokama ne iš karto, o pagal sutartyse numatytus etapus.
Pavyzdžiui, dalis pinigų gali būti pervedama tik pagaminus įrangą arba ją pristačius.
Dėl to nemaža dalis mokėjimų kartais tenka paskutiniams metų mėnesiams.
A. Anušauskas primena, kad toks mokėjimų pasiskirstymas nėra neįprastas.
Todėl mažesnė metų eigoje panaudota biudžeto dalis savaime nereiškia, kad ministerija nesugeba vykdyti savo užduočių.
Vis dėlto ji kelia klausimų, ar visi numatyti įsigijimai vyksta pagal planą.
Socialdemokratai ragina įvertinti sutartis
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Tomas Martinaitis pabrėžia, kad prieš didinant finansavimą būtina išsamiai įvertinti kariuomenės įsipareigojimus.
Pasak jo, svarbu žinoti, kiek pinigų reikės konkrečiais metais pagal jau pasirašytas sutartis.
Jeigu įrangos pristatymas vėluoja, gali keistis ir atsiskaitymo terminai.
Tokiu atveju dalis lėšų būtų reikalinga ne dabar, o vėliau.
T. Martinaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad iki metų pabaigos gali būti atlikti dideli mokėjimai už Lietuvos kariuomenei perkamus tankus.
Todėl, jo nuomone, svarbu įvertinti ne vien bendrą biudžeto dydį, bet ir realų lėšų poreikį kiekvienam projektui.
Seimas gali imtis stringančių pirkimų
Artimiausiu metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gali išsamiau nagrinėti karinių įsigijimų eigą.
Parlamentarai ketina aiškintis, dėl kokių priežasčių vėluoja kai kurie pirkimai ir ar įmanoma juos paspartinti.
Viena iš svarstomų problemų – administracinės procedūros, kurios kartais apsunkina ginkluotės įsigijimą.
Jeigu paaiškėtų, kad tam tikros teisinės nuostatos trukdo efektyviai naudoti gynybos biudžetą, galėtų būti svarstomi įstatymų pakeitimai.
Politikai taip pat domisi, ar Lietuva pakankamai išnaudoja vietos gynybos pramonės galimybes.
Tai ypač aktualu sparčiai besikeičiančiose technologijų srityse, kuriose Lietuvos įmonės jau kuria savo produktus.
Iki 2030 metų laukia svarbūs darbai
Vienas didžiausių Lietuvos gynybos projektų – nacionalinės divizijos formavimas.
Siekiama, kad iki 2030 metų kariuomenė turėtų gerokai stipresnius pajėgumus, leidžiančius veikti kartu su NATO sąjungininkais.
Tam būtina ne tik įsigyti technikos, bet ir parengti personalą, sukurti infrastruktūrą bei užtikrinti pakankamas atsargas.
Ne mažiau svarbus ir Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje.
Šiam projektui reikia karinių miestelių, mokymo teritorijų, gyvenamosios infrastruktūros ir kitų sprendimų.
Be to, Lietuva toliau stiprina oro gynybą, investuoja į bepiločius orlaivius ir kitus modernius pajėgumus.
Ar Lietuvai užteks 5 proc. BVP?
Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra.
Dalis politikų mano, kad gynybos finansavimas turėtų būti didesnis, nes Lietuva susiduria su ilgalaikiais saugumo iššūkiais ir privalo sparčiai stiprinti kariuomenę.
Kiti pabrėžia, kad pirmiausia reikia tiksliai įvertinti turimus įsipareigojimus ir pasirūpinti efektyviu jau skirtų pinigų panaudojimu.
Abi diskusijos pusės sutaria dėl vieno – Lietuvos kariuomenės modernizavimas turi vykti laiku.
Tačiau nuomonės išsiskiria dėl to, kokio dydžio finansavimas geriausiai atitiktų realius poreikius.
2027 metų biudžete numatyti 4,8 mlrd. eurų yra didelė suma, tačiau galutinis sprendimas dėl gynybos finansavimo dar priklausys nuo politinių diskusijų ir Seimo sprendimų.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar gynybai numatytos lėšos bus padidintos, ar valstybė nuspręs daugiau dėmesio skirti jau suplanuotų išlaidų efektyvumui.
