Hormūzo sąsiaurio blokada atnešė naudos Klaipėdos uostui. Negalėdamos įprastu tempu gabenti krovinių, įvairios įmonės apkrovė pagrindinius Europos uostus, todėl kaip alternatyvą ėmė rinktis Lietuvos uostamiestį. Tiesa, ekspertai įspėja: jei krizė Hormūzo sąsiauryje greitu metu nesibaigs, ilgalaikėje perspektyvoje jos padarinius per Klaipėdos uostą pajus visi Lietuvos gyventojai – ne tik sumažės krovinių kiekiai, bet ir gerokai pabrangs žaliavos.
TV3 Žinios, Klaipėdos uostas, Hormūzo sąsiauris (tv3.lt koliažas)
Klaipėdos uoste padidėjo krova
Anot specialistų, iki Jungtinių Amerikos Valstijų karo su Iranu pradžios vasarį sąsiauriu per dieną praplaukdavo daugiau kaip pusantro šimto laivų. Gegužę jų buvo vos 8–10. Vis dėlto, pasauliui dėl tokios blokados patiriant sunkumų, Klaipėdos uoste krova tik auga.
„Hormūzo krizė, matyt, turėjo daugiau teigiamos reikšmės Klaipėdos uostui, nes padidėjo konteinerių krova. Dėl sutrikusios laivybos Europos uostai buvo perkrauti, jiems reikėjo laisvesnių terminalų ir daugiau erdvės kroviniams iškrauti. Šioje vietoje mes matome augimą“, – sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Uostininkai taip pat fiksuoja išaugusią dujų ir naftos produktų krovą.
„Būtent šie produktai leido Klaipėdos uostui 8 proc. pagerinti rezultatą, palyginti su praėjusių metų pirmųjų keturių mėnesių rezultatais“, – teigė A. Latakas.
Maža to, laivas-saugykla „Independence“, anot jį valdančios įmonės atstovų, apsaugojo Lietuvą nuo dar didesnio suskystintų gamtinių dujų kainų šuolio. Vien praėjusi šalta žiema gerokai padidino jo darbo apimtis.
Ragina per daug nesidžiaugti
Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje, jei krizė tęsis, neigiamų pasekmių išvengti nepavyks. Dėl energijos kainų augimo mažės chemijos, trąšų ir kitų energijai jautrių sektorių krovinių kiekiai. Ekonomikos lėtėjimas paveiks ir konteinerių srautus, o augančios laivų kuro kainos lėtins laivybą.
„Tai turi reikšmės ir tiekėjams, kurie gabena prekes, nes atsiranda papildomi mokesčiai. Laivybos linijos taiko bunkeravimo, karo rizikos draudimo ir kitus mokesčius, kurie didina kainą“, – kalbėjo A. Latakas.
Maža to, Hormūzo blokada jau atsiliepė Klaipėdos uosto klientams – Lietuvos ir kaimyninių šalių verslams, turintiems ryšių su pasaulinėmis rinkomis.
„Dalis mūsų klientų tiesiog negalėjo laiku atsivežti žaliavų, todėl negalėjo pagaminti produkcijos, o atitinkamai nebuvo ir ką eksportuoti“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.
Išaugusios degalų kainos taip pat pabrangino krovinių gabenimą į uostą sausumos transportu. Todėl kiekviena produkciją laivais eksportuojanti įmonė pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas.
„Klaipėda gali pralaimėti konkurencinę kovą Latvijos uostams, pavyzdžiui, Rygai. Grūdų augintojų regionams, tokiems kaip Joniškis, iki Rygos važiuoti yra maždaug dukart trumpiau nei iki Klaipėdos“, – teigė L. Rimkus.
Jei Hormūzo sąsiaurio krizė greitu metu nesibaigs, jos poveikis vienam svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių – Klaipėdos uostui – tik didės, kartu tai pajus ir didelė dalis šalies gyventojų.
