Kamilė Lukauskytė
Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklą sukrėtė skaudi žinia. Mirė ilgametė muzikos pedagogė Laima Sekrienė (1962–2026), daugiau kaip tris dešimtmečius savo gyvenimą skyrusi mokinių ugdymui. Jos netektis palietė ne tik kolegas ir buvusius mokinius, bet ir daugelį jonaviečių. Mokyklos bendruomenė atsisveikindama su mokytoja pasidalijo itin jautriais žodžiais.
Spalio 19 dieną viešai paskelbta apie pedagogės mirtį. Mokyklos bendruomenė neslėpė liūdesio ir prisiminė žmogų, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo muzikos, mokinių ir pedagoginio darbo.
Netektis, palikusi tuštumą mokykloje
Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos bendruomenė socialiniuose tinkluose paskelbė atsisveikinimo žinutę, skirtą ilgametei mokytojai Laimai Sekrienei.
Įraše pabrėžiama, kad pedagogės išėjimas buvo netikėtas ir skaudus.
Bendruomenės atsisveikinimas prasidėjo vos keliais žodžiais, tačiau juose tilpo visas netekties skausmas:
„Skaudu… Per anksti…“
Mokyklos atstovai prisiminė L. Sekrienę kaip šviesų, nuoširdų ir savo profesijai atsidavusį žmogų.
Pasak kolegų, jos mirtis paliko didelę tuštumą mokytojų ir mokinių širdyse.
Ilgus metus kasdien mokykloje skambėjęs pedagogės balsas, jos šypsena ir dėmesys vaikams tapo neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalimi.
Mokiniams atidavė daugiau nei tris dešimtmečius
Laima Sekrienė gimė 1962 metų lapkričio 25 dieną.
1986–1990 metais ji studijavo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose.
Studijų metu pasirinko choro vadovo ir kultūros švietimo darbuotojo specialybę.
Šis profesinis kelias vėliau tapo svarbia jos gyvenimo dalimi.
1990 metais L. Sekrienė pradėjo dirbti Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje.
Čia ji dėstė muzikos teorijos disciplinas.
Mokykloje pedagogė išdirbo daugiau kaip 35 metus.
Per šį laikotarpį pasikeitė ne viena mokinių karta, tačiau jos atsidavimas darbui išliko toks pat.
Bendruomenės teigimu, mokytoja stengėsi ne tik perteikti muzikos žinias, bet ir skatino vaikus siekti geriausių rezultatų.
Mokė ne tik muzikos
Muzikos teorija daugeliui mokinių yra viena svarbiausių meninio ugdymo dalių.
Ji padeda suprasti muzikinę kalbą, ritmą, harmoniją ir kitus kūrinių sandaros principus.
Tačiau šių žinių perdavimas reikalauja ne tik profesinio pasirengimo.
Ypač svarbus gebėjimas sudominti vaikus, padrąsinti juos mokytis ir padėti įveikti sunkumus.
Būtent tokį pedagogės santykį su mokiniais prisimena Jonavos meno mokyklos bendruomenė.
Kolegų teigimu, L. Sekrienė labai mylėjo savo darbą ir mokinius.
Ji skatino vaikus tobulėti, stengtis ir atrasti muzikos grožį.
Mokytojos darbas nesibaigdavo vien pamokose įgytomis žiniomis – jos pastangos padėjo ugdyti meilę muzikai, kuri mokinius galėjo lydėti ir už mokyklos ribų.
Kolegos prisiminė jos šypseną
Atsisveikinimo žinutėje mokyklos bendruomenė ypatingą dėmesį skyrė pedagogės asmeninėms savybėms.
L. Sekrienė prisimenama kaip nuoširdi, šilta ir besišypsanti mokytoja.
Pasak kolegų, jos gerumas ir rūpestis kitais paliko gilų pėdsaką.
Tokie prisiminimai rodo, kad pedagogė buvo svarbi ne tik dėl savo profesinių pasiekimų.
Ilgainiui mokykloje dirbantys žmonės tampa bendruomenės dalimi, o jų kasdienis bendravimas su vaikais ir kolegomis kuria ryšius, išliekančius daugelį metų.
L. Sekrienės atveju šie ryšiai tęsėsi daugiau kaip tris dešimtmečius.
Mokyklos atstovai pabrėžė, kad jos šypsena ir nuoširdumas išliks mokinių, kolegų ir daugelio jonaviečių atmintyje.
Skaudi žinia palietė ir šeimą
Mokyklos bendruomenė nuoširdžią užuojautą pareiškė pedagogės dukroms, anūkams ir kitiems artimiesiems.
Viešame atsisveikinimo įraše nebuvo nurodyta, dėl kokios priežasties mirė L. Sekrienė.
Taip pat nepaskelbta išsamių atsisveikinimo ar laidotuvių aplinkybių.
Todėl apie mirties priežastį ar paskutines pedagogės gyvenimo dienas nėra pagrindo spėlioti.
Artimiesiems ir bendruomenei šiuo metu svarbiausia galimybė ramiai išgyventi netektį bei išsaugoti prisiminimus apie mylimą žmogų.
Mokytojos palikimas – ištisos mokinių kartos
Daugiau kaip 35 metus vienoje mokykloje dirbęs pedagogas tampa neatsiejama jos istorijos dalimi.
Per tokį laikotarpį mokytojas sutinka šimtus mokinių, stebi jų pirmuosius žingsnius muzikos pasaulyje ir padeda ugdyti gebėjimus.
Vieniems muzikos mokykla tampa pradžia siekiant profesionalaus muziko kelio.
Kitiems joje įgytos žinios lieka vertingu gyvenimo patyrimu.
Tačiau abiem atvejais mokytojo vaidmuo gali būti labai svarbus.
Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos bendruomenė būtent taip prisimena L. Sekrienės indėlį.
Jos darbas apibūdinamas kaip prasmingas, o atsidavimas vaikams – kaip palikęs ilgalaikį pėdsaką.
Net ir mokytojui išėjus, jo perduotos žinios, vertybės ir paskatinimai lieka gyvi buvusių mokinių gyvenimuose.
Atsisveikino itin jautriais žodžiais
Mokyklos paskelbto atsisveikinimo pabaigoje nuskambėjo jautrus palinkėjimas, sujungęs pedagogės atminimą ir visą jos gyvenimą lydėjusią muziką:
„Tegu skamba amžinoji muzika ten, kur ilsisi Šviesa.“
Šiais žodžiais bendruomenė pagerbė mokytoją, kuri daugiau kaip tris dešimtmečius skyrė muzikiniam ugdymui.
Jos kolegoms ir mokiniams tai ne tik atsisveikinimas su ilgamete darbuotoja, bet ir su žmogumi, tapusiu svarbia mokyklos istorijos dalimi.
Laima Sekrienė gimė 1962 metais, o jos gyvenimas nutrūko 2026-aisiais, nesulaukus 64-ojo gimtadienio.
Jonavos meno mokykloje liko tai, ką ji kūrė nuo 1990 metų – muziką mylinčios mokinių kartos, kolegų prisiminimai ir nuoširdus dėkingumas už ilgametį darbą.
Mokytojos atminimas išliks žmonių, kuriuos ji mokė ir kurių gyvenimus palietė, širdyse.
