Pernai Lamanšo sąsiaurį perplaukusi atviro vandens plaukikė Juneta Krylovaitė šiemet į sudėtingus plaukimus leisis net du kartus. Jau liepos mėnesį jos laukia vienas prestižiškiausių plaukimo iššūkių – „20 Bridges Swim“ aplink Manhataną Niujorke, o rugpjūtį – plaukimas per Katalinos sąsiaurį Kalifornijoje. Abu šie maršrutai yra pasaulinių „Triple Crown of Open Water Swimming“ ir „Oceans Seven“ iššūkių dalis, kuriuos įveikia tik nedaugelis pasaulio plaukikų.
Tačiau šiemet šie iššūkiai Junetai turi ir kur kas gilesnę prasmę. Bendradarbiaudama su Rimanto Kaukėno paramos fondu, sportininkė savo plaukimus skiria šešiolikmečiui Adrianui, kuris po sunkios avarijos šiandien kovoja už galimybę išsaugoti koją ir vieną dieną vėl savarankiškai vaikščioti.
Artėjant startams, treniruočių krūviai sparčiai auga. Artimiausiomis savaitėmis Junetos pasirengimas pasieks piką – per savaitę ji planuoja įveikti 50–60 kilometrų vandenyje. Tokių krūvių metu svarbiausia tampa ne tik fizinė forma, bet ir organizmo gebėjimas atsigauti, prisitaikyti prie nuovargio bei ilgų valandų vandenyje.
„Daugelis mato tik patį plaukimą, tačiau didžiausias darbas vyksta gerokai anksčiau. Kiekviena savaitė suplanuota beveik minučių tikslumu. Tenka derinti ilgus plaukimus baseine, treniruotes atvirame vandenyje, jėgos pratimus, poilsį ir mitybą. Kuo arčiau starto, tuo mažiau vietos improvizacijai“, – sako J. Krylovaitė.
Laukia ilgi, neprognozuojami plaukimai
Iki artimiausio iššūkio Niujorke liko penkios savaitės. „20 Bridges Swim“ metu plaukikams tenka apiplaukti visą Manhatano salą, įveikiant apie 48,5 kilometro. Tačiau tikrasis išbandymas slypi ne distancijoje. Trasa driekiasi per tris skirtingas upes – Rytų, Harlemą ir Hadsoną – kurių srovės nuolat keičiasi, o vandens temperatūra per vieną plaukimą gali skirtis net keliais laipsniais. Dar daugiau nežinomųjų laukia Hadsono upėje, kur stiprios srovės kai kuriose vietose gali siekti net 8 kilometrų per valandą greitį. Tokios sąlygos reiškia, kad plaukikui tenka ne tik kovoti su nuovargiu, bet ir prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio vandens judėjimo.
Ne mažiau sudėtingas bus ir plaukimas per Katalinos sąsiaurį. Maršrutas tarp Katalinos salos ir Kalifornijos pakrantės garsėja naktiniais startais, stipriomis srovėmis ir nenuspėjamomis vandenyno sąlygomis. Didžioji plaukimo dalis vyksta tamsoje – tokiomis akimirkomis plaukikas mato tik lydinčio laivo šviesas ir turi nuolat išlaikyti jas akiratyje. Aplink – tik juodas vanduo, kuriame kartais nematyti net ištiestos rankos. Nors oficialus atstumas siekia apie 34 kilometrus, bet tai tik tiesi linija žemėlapyje. Vandenyno srovės plaukiką nuolat stumia iš kurso, todėl realiai tenka įveikti gerokai daugiau – neretai daugiau kaip 50 kilometrų. Visą šį atstumą Juneta plauks vilkėdama tik paprastą maudymosi kostiumėlį, kepuraitę ir akinius. Pagal atviro vandens plaukimo taisykles ji negalės nei prisiliesti prie lydinčio laivo, nei trumpam įlipti pailsėti. Maistas ir gėrimai bus paduodami virve tiesiai į vandenį, o visas plaukimas vyks nenutrūkstamai – nuo pirmo iki paskutinio rankos yrio. Negana to, Katalinos vandenyse gyvena įvairios jūrų gyvūnų rūšys – nuo delfinų ir jūrų liūtų iki ryklių, todėl nežinomybė tampa dar vienu šio iššūkio palydovu.
Pasak sportininkės, artėjant startams svarbiu pasirengimo elementu tampa psichologinis nusiteikimas. „Kai ruošiesi tokiems plaukimams, treniruoji ne tik kūną. Turi susitaikyti su nežinomybe. Negali tiksliai žinoti, koks bus oras, bangos ar srovės. Negali iki galo pasiruošti visiems scenarijams. Todėl labai daug darbo vyksta galvoje – mokaisi priimti tai, ko negali kontroliuoti“, – pasakoja J. Krylovaitė.
Kiekvienas kilometras – Adrianui
Sportininkė bendradarbiauja su Rimanto Kaukėno paramos fondu, kuris jau 14 metų padeda sunkiai sergantiems vaikams. Šįkart pagalba reikalinga šešiolikmečiui Adrianui, kurio gyvenimą praėjusią vasarą iš esmės pakeitė skaudi avarija.
Liepos 27-osios popietę įvykusi avarija Adriano šeimai tapo riba tarp „prieš“ ir „po“. Po itin stipraus smūgio vaikinas patyrė atvirą kojos lūžį ir sunkius minkštųjų audinių pažeidimus. Dėl didelio kraujo netekimo pirmosiomis valandomis buvo kovojama ne tik dėl galimybės išsaugoti koją, bet ir dėl paties berniuko gyvybės.
Po nelaimės sekė reanimacija, ilgas gydymas ir sudėtingos operacijos. Per mažiau nei metus Adrianui jau atlikta 10 operacijų, tačiau kova dar nesibaigė – iki 2027 metų sausio suplanuotos dar bent trys.
Viena sunkiausių komplikacijų tapo kaulo infekcija. Dėl jos gydytojams teko pašalinti net 15 centimetrų kaulo. Tik Vokietijoje atlikti išsamūs tyrimai atskleidė, kad organizme buvo išplitusios skirtingos bakterijos, dar labiau apsunkinusios gijimą.
Šiuo metu Adriano kojoje yra specialus implantas „Precice“, kurio pagalba vykdomas kaulo atauginimas. Procesas vyksta itin lėtai – kasdien kaulas pailginamas vos 0,75 milimetro.
Nuo sportinių svajonių – iki kovos už galimybę vaikščioti
„Adriano istorija labai palietė. Jis pats buvo plaukikas, turėjo savo tikslų ir svajonių sporte. Šiandien jo didžiausias tikslas – vėl normaliai vaikščioti. Lyginant su tuo, mano kilometrai vandenyje atrodo visai kitaip. Todėl šiemet plaukiu ne tik dėl sportinio rezultato, bet ir norėdama atkreipti dėmesį į jo kovą“, – sako J. Krylovaitė.
Pasak fondo steigėjo Rimanto Kaukėno, Adriano šeima fondo bendruomenei nėra svetima – jie daugelį metų patys prisidėdavo prie įvairių iniciatyvų ir pagalbos sunkiai sergantiems vaikams.
„Raimondas su šeima – ilgamečiai mūsų fondo bendruomenės nariai, įvairių akcijų ir prasmingų iniciatyvų organizatoriai. Jie ilgus metus padėjo mūsų fondo globojamiems vaikams, skirdami savo laiką ir gerą širdį. Dabar atėjo laikas pagalbos ranką ištiesti jiems patiems. Nė vienas nėra apsaugotas nuo tokių gyvenimo smūgių, todėl esame ir būsime šalia“, – sako R. Kaukėnas.
Rimanto Kaukėno paramos fondas prisideda prie Adriano gydymo, operacijų ir reabilitacijos. Lėšos reikalingos ne tik būsimoms operacijoms, bet ir vaistams, papildams, žaizdų priežiūrai, pragulų gydymui bei nuolatinei kineziterapijai.
Surinkta parama padeda užtikrinti, kad vaikinas galėtų tęsti sudėtingą sveikimo kelią ir gauti reikalingą pagalbą. Kiekviena auka tampa dar vienu žingsniu link svarbiausio tikslo – išsaugoti koją ir vieną dieną vėl savarankiškai vaikščioti.
„Rimanto Kaukėno paramos grupė“ veikia nuo 2012 m. ir padeda onkologinėmis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams. Šio fondo tikslas – palengvinti gyvybiškai pavojingomis ligomis sergančių vaikų ir jų šeimų naštą, padėti išgyventi sunkios diagnozės traumą, ilgą gijimą, suteikti vaikų gyvenimui šviesos pildant jų svajones. Su rėmėjų pagalba „Rimanto Kaukėno paramos grupė“ aprūpina vaikus reikalinga medicinine įranga, nekompensuojamais medikamentais, padeda įgyvendinti svarbius gydymus ir operacijas.
