Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojų piniginėms gresia dar vienas išbandymas. Europoje gamtinių dujų kaina šoktelėjo iki aukščiausio lygio nuo 2022 metų, o ekonomistai perspėja – pasekmes netrukus gali pajusti ne tik už dujas mokantys žmonės. Brangimas gali pasiekti maisto parduotuves, statybinių medžiagų rinką ir daugelį kasdienių paslaugų. Ypač nerimą kelia tai, kad vienos Lietuvos kepyklos savininkas jau atvirai kalba apie būtinybę kelti duonos kainas.
Spalio 19 dieną paskelbti duomenys rodo, kad Europos energetikos rinkoje įtampa vėl didėja. Ekonomistai perspėja, kad artėjanti žiema gali dar labiau pabloginti situaciją.
Dujų kaina šoktelėjo beveik tris kartus
Europos gamtinių dujų rinkoje užfiksuotas itin staigus kainų augimas.
Nyderlandų prekybos centre, kuris laikomas svarbiu Europos dujų kainų orientyru, vienos megavatvalandės kaina pasiekė 89 eurus.
Tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų energetikos krizės.
Palyginti su praėjusiais metais, dujų kaina padidėjo beveik tris kartus.
Toks šuolis kelia nerimą tiek pramonės įmonėms, tiek ekonomistams.
Gamtinės dujos naudojamos ne tik namams šildyti. Jos reikalingos maisto gamybai, chemijos pramonei, trąšų gamintojams ir daugeliui kitų verslų.
Todėl smarkiai pabrangusi energija gali paveikti gerokai daugiau prekių, nei iš pradžių atrodo.
Ekonomistų teigimu, didžiausia problema ta, kad išaugusios energijos sąnaudos anksčiau ar vėliau gali būti perkeltos į galutines produktų kainas.
Tačiau tai nereiškia, kad visos prekės pabrangs iš karto ar vienodu dydžiu.
Lietuvos kepėjas perspėja: kainas teks kelti
Vienas verslų, jau jaučiančių didėjančių išlaidų spaudimą, – Šiaulių rajone veikianti „Verbūnų duona“.
Ši kepykla savo produkciją daugiausia Lietuvos rinkai tiekia daugiau nei tris dešimtmečius.
Įmonės savininkas Eugenijus Dajoras pasakoja, kad dvejus metus pavyko išlaikyti nepakitusias produkcijos kainas.
Tačiau dabar situacija tampa vis sudėtingesnė.
Verslininko teigimu, jei kainos nebus didinamos, įmonė netrukus gali nebeuždirbti pelno.
Priežastis – vienu metu augančios kelios svarbios išlaidų kategorijos.
Brangsta miltai, didėja darbuotojų atlyginimai, o energijos sąnaudos pasiekė itin aukštą lygį.
Visa tai kaupiasi ir ilgainiui apsunkina galimybę pardavinėti duoną ankstesnėmis kainomis.
Dujų sąskaitos išaugo net 84 procentais
E. Dajoras atskleidė iškalbingą skaičių.
Jo įmonėje dujų kaina, palyginti su 2026 metų sausiu, padidėjo net 84 procentais.
Tai itin didelis šuolis verslui, kuriam energija reikalinga kasdien.
Kepykla gamyboje naudoja ir elektrą, ir dujas, todėl dalį išaugusių išlaidų gali kompensuoti pasirinkdama tinkamesnį energijos šaltinį.
Tačiau tokios galimybės nėra neribotos.
Be to, šiais metais gerokai pabrango miltai.
Kadangi jie yra viena pagrindinių duonos žaliavų, jų kainų augimas tiesiogiai veikia kepinių savikainą.
Dar viena problema – darbo užmokestis.
Pasak verslininko, įmonėje atlyginimai per metus auga maždaug 20 procentų.
Jis aiškina, kad duonos kepimas yra sunkus fizinis darbas, o darbuotojų pritraukti nėra lengva.
Dėl to įmonė turi didinti atlyginimus, kad išlaikytų reikalingus specialistus.
Taigi duonos kainą spaudžia ne vien dujos, bet ir miltai, atlyginimai bei investicijos į gamybos įrangą.
Brangti gali ir daržovės
Ekonomistai perspėja, kad energijos kainų augimas gali paveikti ir kitus maisto produktus.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tarp labiausiai pažeidžiamų produktų išskiria daržoves.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kodėl dujų kainos turėtų veikti agurkų, pomidorų ar kitų daržovių kainas.
Tačiau šiuolaikinėje žemės ūkio gamyboje energija atlieka labai svarbų vaidmenį.
Šiltnamius reikia šildyti, kai kuriuose ūkiuose naudojamas papildomas apšvietimas, o nuimtas derlius turi būti tinkamai laikomas.
Šaldymo įranga taip pat naudoja energiją.
Kai jos kaina smarkiai išauga, didėja ir ūkininkų bei daržovių tiekėjų išlaidos.
Todėl ekonomistas neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu dalis daržovių gali pabrangti.
Vis dėlto galutinė jų kaina priklausys ir nuo derliaus, importo, konkurencijos bei kitų aplinkybių.
Vien dujų kainos šuolis dar nereiškia, kad visos daržovės būtinai brangs.
Sąrašas ilgesnis, nei daugelis tikisi
Brangstančios dujos gali paveikti ne tik maisto pramonę.
A. Izgorodinas įvardijo ir daugiau sričių, kurioms energijos kainos yra ypač svarbios.
Tarp jų – chemijos pramonė, trąšų gamyba, popieriaus ir cemento pramonė.
Tai reiškia, kad kainų spaudimas gali pasiekti labai skirtingas prekių grupes.
| Prekių grupė | Kodėl gali brangti? |
|---|---|
| Duona ir kepiniai | Brangsta miltai, energija ir darbo jėga |
| Daržovės | Didesnės šildymo, šaldymo ir auginimo sąnaudos |
| Trąšos | Gamtinės dujos svarbios jų gamybai |
| Popieriaus gaminiai | Gamyboje sunaudojama daug energijos |
| Cementas | Energijai imlus gamybos procesas |
| Chemijos produktai | Dujos naudojamos kaip energijos šaltinis ir žaliava |
Ypač svarbus trąšų sektorius.
Gamtinės dujos naudojamos azoto trąšų gamybai, todėl jų kainų augimas gali tiesiogiai padidinti gamybos sąnaudas.
Jeigu trąšos brangsta, didesnes išlaidas gali patirti ir ūkininkai.
Ilgainiui tai gali paveikti žemės ūkio produkcijos kainas.
Taigi susidaro grandininė reakcija: brangesnės dujos didina pramonės išlaidas, o šios gali atsispindėti parduotuvių lentynose.
Kodėl Europoje taip smarkiai brangsta dujos?
Viena pagrindinių dabartinės įtampos priežasčių – konfliktas Irane ir sutrikęs laivų eismas Hormuzo sąsiauriu.
Šis sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos transporto maršrutų.
Per jį gabenami dideli naftos ir suskystintų gamtinių dujų kiekiai.
Kai laivyba šiame regione sutrinka, pasaulinėse rinkose kyla nerimas dėl energijos tiekimo.
Net jei konkreti šalis dujas perka iš kitų tiekėjų, pasauliniai kainų pokyčiai gali paveikti ir jos rinką.
Europa yra susijusi su tarptautine suskystintų dujų prekyba, todėl geopolitiniai sukrėtimai jai itin reikšmingi.
Prie dujų kainų augimo prisideda ir padėtis Europos saugyklose.
Dujų saugyklose – nerimą keliantis lygis
Ekonomistas A. Izgorodinas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos dujų saugyklos nėra taip gausiai pripildytos, kaip norėtųsi prieš artėjantį šildymo sezoną.
Jo pateiktais duomenimis, saugyklų užpildymas siekia apie 74 procentus.
Iš pirmo žvilgsnio toks skaičius gali atrodyti pakankamai didelis.
Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad vertinant istorinį kontekstą tai yra palyginti žemas lygis.
Tai svarbu todėl, kad žiemą dujų suvartojimas Europoje paprastai padidėja.
Dujos naudojamos šildymui, elektros gamybai ir pramonės reikmėms.
Jeigu žiema bus šalta, poreikis gali išaugti dar labiau.
Tokiu atveju rinkoje gali sustiprėti konkurencija dėl turimų energijos išteklių.
O tai sukurtų papildomą spaudimą kainoms.
Ekonomistai perspėja: šalta žiema ir nepakankamos atsargos gali tapti dar vienu dujų brangimo veiksniu.
Tačiau jei orai bus švelnesni arba pagerės tiekimo situacija, kainų augimo spaudimas gali sumažėti.
Pirkėjai jau dabar skundžiasi kainomis
Kol ekonomistai vertina galimą naują brangimo bangą, gyventojai sako jau dabar jaučiantys didelį finansinį spaudimą.
TV3 Žinių kalbinti pirkėjai neslėpė nusivylimo maisto kainomis.
Dalis jų teigė, kad apsipirkti Lietuvoje tapo brangu, o nuolaidos ne visuomet padeda sutaupyti tiek, kiek tikimasi.
Žmonės vardijo kasdienius produktus – pieną, mėsą, duoną.
Kai kurie pirkėjai pasakojo pastebintys, kad kainos parduotuvėse keičiasi itin dažnai.
Kiti lygino Lietuvos ir užsienio prekybos centrus.
Jų nuomone, kai kuriose kitose Europos šalyse galima rasti pigesnių produktų, nors atlyginimai ir pensijos ten yra didesni.
Tokie vertinimai atspindi konkrečių žmonių patirtį, tačiau neparodo visų šalių kainų skirtumų.
Vis dėlto jie atskleidžia svarbią problemą – daliai gyventojų net ir nedidelis papildomas maisto brangimas būtų skausmingas.
Kada kainos gali pradėti kilti?
Tai vienas svarbiausių klausimų Lietuvos pirkėjams.
Ekonomistai perspėja apie galimą brangimą, tačiau tikslios datos, kada konkrečios prekės pabrangs, neįvardija.
Priežastis paprasta – energijos kainų pokyčiai ne visuomet iš karto atsispindi parduotuvių lentynose.
Kai kurios įmonės turi ilgalaikes dujų ar elektros tiekimo sutartis.
Kitos jau būna įsigijusios žaliavų atsargų ankstesnėmis kainomis.
Todėl vieni gamintojai padidėjusias išlaidas pajunta greičiau, o kiti – po kelių savaičių ar mėnesių.
Be to, dalis verslų kurį laiką gali nuspręsti sumažinti pelno maržą, kad nereikėtų kelti kainų.
Tačiau jeigu energija išlieka brangi ilgą laiką, tokią strategiją išlaikyti darosi vis sunkiau.
Būtent apie tai kalba ir „Verbūnų duonos“ savininkas.
Jo teigimu, įmonė jau priartėjo prie ribos, kai kainų didinimas tampa būtinas norint išlaikyti pelningą veiklą.
Ar brangs ir gyventojų sąskaitos?
Dujų kainų šuolis aktualus ne tik perkantiems maisto produktus.
Jis gali paveikti ir gyventojų išlaidas energijai.
Tačiau svarbu atskirti biržos kainą nuo galutinės sąskaitos.
Tai, kad didmeninėje Europos rinkoje dujų kaina pasiekė 89 eurus už megavatvalandę, nereiškia, jog kiekvieno Lietuvos gyventojo sąskaita automatiškai padidės tokiu pačiu procentu.
Galutinę kainą lemia tiekimo sutartys, tarifai, reguliavimo sprendimai ir kitos sudedamosios dalys.
Kai kurie vartotojai gali būti apsaugoti nuo staigių trumpalaikių biržos svyravimų.
Kiti kainų pokyčius gali pajusti greičiau.
Todėl kol kas negalima nurodyti vienos sumos, kiek papildomai teks mokėti kiekvienam namų ūkiui.
Vis dėlto užsitęsęs dujų brangimas didina riziką, kad energijos išlaidos augs.
Artėjanti žiema gali tapti lemiamu veiksniu
Didžiausias neapibrėžtumas dabar susijęs su artėjančiu šaltuoju sezonu.
Jeigu Europa sulauks ilgos ir šaltos žiemos, šildymui reikės daugiau energijos.
Tai reikštų spartesnį dujų atsargų naudojimą.
Jeigu tuo pat metu išliks sutrikęs tiekimas per Hormuzo sąsiaurį, rinkoje gali dar labiau sustiprėti įtampa.
Toks scenarijus būtų nepalankus ir Lietuvos verslams.
Didelės energijos sąnaudos apsunkintų gamybą, o įmonės turėtų ieškoti būdų kompensuoti augančias išlaidas.
Dalis jų galėtų kelti produkcijos kainas.
Tačiau galimas ir palankesnis scenarijus.
Jeigu energetikos rinkos stabilizuosis, tiekimas pagerės, o žiema bus švelni, spaudimas kainoms gali sumažėti.
Todėl šiuo metu kalbama apie reikšmingą brangimo riziką, o ne apie garantuotą visų prekių kainų šuolį.
Kas labiausiai pajus naują brangimo bangą?
Labiausiai pažeidžiami gali būti mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai.
Jų biudžete maistas ir būtiniausios paslaugos paprastai sudaro didesnę išlaidų dalį.
Todėl net kelių procentų pagrindinių produktų brangimas gali būti juntamas.
Taip pat sunkumų gali patirti smulkesni gamintojai, kurie neturi didelių finansinių rezervų ar galimybės lengvai pakeisti naudojamą energijos šaltinį.
„Verbūnų duonos“ pavyzdys parodo, kaip vienu metu augančios miltų, darbo užmokesčio ir dujų kainos gali paveikti net ilgai stabilias kainas išlaikiusį verslą.
Tačiau kiekvienos įmonės situacija skirtinga.
Dalis gamintojų gali būti geriau pasirengę kainų svyravimams, todėl ne visi produktai brangs vienodai.
Lietuvių piniginėms – dar vienas išbandymas
Spalio 19 dieną paskelbta informacija rodo, kad Europos energetikos rinkoje susiklostė sudėtinga situacija.
Gamtinių dujų kaina pakilo iki 89 eurų už megavatvalandę – aukščiausio lygio nuo 2022 metų.
Lietuvos verslai jau jaučia didėjančias sąnaudas, o ekonomistai įspėja apie galimą naują prekių brangimo bangą.
Didžiausias dėmesys krypsta į duoną ir kitus kepinius, daržoves, trąšas, popieriaus gaminius, cementą bei chemijos pramonės produkciją.
Svarbiausia žinia gyventojams – brangstančios dujos gali paveikti gerokai daugiau nei šildymo sąskaitas. Jų kainų šuolis gali pasiekti ir kasdienį pirkinių krepšelį.
Kiek stipriai ir kaip greitai tai nutiks, priklausys nuo energijos rinkų, gamintojų sprendimų ir artėjančios žiemos.
