Kamilė Lukauskytė
1993 metų gruodžio 25-oji. Kol Lietuvos šeimos sėdėjo prie Kalėdų stalo, Kauno nusikalstamame pasaulyje buvo rengiamasi žiauriam susidorojimui.
Vienas įtakingiausių to meto nusikalstamo pasaulio veikėjų, Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, net nenutuokė, kad šios Kalėdos jam bus paskutinės.
Jį išsivežė žmonės, kuriuos jis puikiai pažinojo. Kelionė baigėsi atokiame miške netoli Kauno.
Ten jau buvo iškasta duobė.
Tai tikra istorija, tapusi viena šiurpiausių garsiosios „Daktarų“ gaujos baudžiamosios bylos dalių.
Kadaise buvo bendražygiai, vėliau tapo priešais
Dešimtajame dešimtmetyje Kaunas buvo vienas svarbiausių Lietuvos organizuoto nusikalstamumo centrų.
Ginkluoti susidorojimai, reketas, nelegalūs verslai ir kova dėl įtakos buvo tapę to meto kriminalinės tikrovės dalimi.
Viena garsiausių grupuočių buvo „Daktarai“, kurių lyderiu laikytas Henrikas Daktaras.
Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, taip pat priklausė šiai aplinkai. Tačiau ilgainiui jo santykiai su buvusiais bendražygiais pašlijo.
Tarp nusikalstamo pasaulio veikėjų kilo konfliktų dėl pinigų, įtakos ir tarpusavio nepasitikėjimo.
Teismo nustatytomis aplinkybėmis, H. Daktaras įtarė R. Ganusauską prisidėjus prie pasikėsinimo į jį restorane „Vilija“.
Nuo tos akimirkos Mongolo gyvybei kilo rimtas pavojus.
Pirmasis bandymas nužudyti nepavyko
Dar 1993 metų spalį R. Ganusauskas buvo iškviestas į Kauno restoraną „Vilija“.
Ten, vadinamajame Baltajame kambaryje, jo laukė H. Daktaras.
Pagal baudžiamosios bylos duomenis, H. Daktaras kelis kartus smogė Mongolui pistoleto rankena per galvą, o vėliau mėgino į jį iššauti.
Tačiau vyras instinktyviai griebėsi už ginklo.
Kulka pataikė į plaštaką, ir jam pavyko išvengti mirties.
Po šio įvykio Mongolas pradėjo slapstytis.
Vis dėlto pavojus niekur nedingo.
Kalėdų dieną atvyko jo pasiimti
1993 metų gruodžio 25 dieną H. Daktaras, Egidijus Abarius, pravarde Goga, ir kiti grupuotės nariai atvyko prie namo Kaune, kuriame slapstėsi R. Ganusauskas.
Vyras buvo išsivežtas į miškelį prie kelio Kaunas–Šėta–Truskava.
Ten jau laukė iš anksto paruošta vieta susidorojimui.
Miške buvo iškasta duobė, skirta paslėpti nužudyto žmogaus kūną.
Tai reiškia, kad, teismo nustatytomis aplinkybėmis, nusikaltimas nebuvo spontaniškas kivirčas – jam buvo pasiruošta iš anksto.
Ginklas užsikirto – vyras mėgino bėgti
Ši nusikaltimo detalė vėliau tapo viena labiausiai sukrečiančių visoje byloje.
Pagal teisme pateiktus parodymus, E. Abarius nukreipė pistoletą į R. Ganusausko galvą ir mėgino iššauti.
Tačiau ginklas užsikirto.
Atsiradus trumpai galimybei išsigelbėti, Mongolas puolė bėgti.
Vis dėlto toli nubėgti jam nepavyko.
Teismo nustatytomis aplinkybėmis, H. Daktaras išsitraukė ginklą ir paleido du šūvius.
R. Ganusauskas buvo nužudytas.
Vienas buvusių grupuotės narių Rimvydas Žilinskas, pravarde Taisonas, vėliau teisme pasakojo matęs šį susidorojimą.
Kūnas dingo be pėdsakų
Po nužudymo, liudytojų teigimu, R. Ganusausko kūnas buvo įmestas į iškastą duobę ir užkastas.
Vienas liudytojas pasakojo, kad ant kūno buvo užberta miltelių, o nusikaltimo ginklas išmestas į upę.
Tačiau istorijoje yra viena ypač šiurpi aplinkybė.
Rimanto Ganusausko palaikai taip ir nebuvo surasti.
Praėjo ne vieni metai, keitėsi tyrėjai, buvo apklausiami liudytojai, vyko teismo procesai, tačiau tiksli jo palaidojimo vieta liko nežinoma.
H. Daktaras ilgą laiką neigė nužudęs Mongolą ir tvirtino, kad šis galėjo būti gyvas bei slapstytis užsienyje.
Vis dėlto teismai, įvertinę įrodymų visumą, padarė kitokią išvadą.
Po daugelio metų – teismo verdiktas
„Daktarų“ grupuotės byla tapo vienu didžiausių ir sudėtingiausių organizuoto nusikalstamumo procesų Lietuvos istorijoje.
2016 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį sprendimą H. Daktaro baudžiamojoje byloje.
Jam palikta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
R. Ganusausko nužudymas buvo vienas iš nusikaltimų, už kuriuos nuteistas H. Daktaras. Dėl šio susidorojimo taip pat nuteistas E. Abarius.
Paslaptis, kurios nepavyko išspręsti
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, ši istorija išlieka viena niūriausių Lietuvos kriminalinio pasaulio bylų.
Nusikaltimo aplinkybės buvo atkurtos remiantis liudytojų parodymais ir kitais įrodymais, tačiau pagrindinis klausimas artimiesiems liko neatsakytas – kur yra R. Ganusausko palaikai?
Ypač sukrečia tai, kad susidorojimas įvykdytas per Kalėdas, o auką į mišką išvežė žmonės iš jo paties aplinkos.
Iš anksto iškasta duobė, užsikirtęs pistoletas, desperatiškas bandymas pabėgti ir dešimtmečius nerastas kūnas – tai ne kriminalinio filmo scenarijus, o tikra 1993 metų Lietuvos istorija.
