Kamilė Lukauskytė
Rusijoje vis garsiau diskutuojama apie Kaliningrado srities vaidmenį galimo konflikto su NATO atveju. Tuo metu buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Linas Linkevičius teigia, kad pats kilęs triukšmas daug ką pasako apie Kremliaus jautrumą šiai temai. Jo vertinimu, Rusijai vis sunkiau išlaikyti ankstesnę įsitikinimo, kad situacija visiškai kontroliuojama, retoriką.
Kaliningradas šiuo požiūriu išlieka viena jautriausių vietų Baltijos regione. Rusijos eksklavas yra įsispraudęs tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – todėl bet koks svarstymas apie galimą konfliktą neišvengiamai paliečia ir šį regioną.
Triukšmą sukėlė pranešimai apie NATO planus
Diskusijas dar labiau pakurstė Vokietijos leidinio „Bild“ publikacija apie galimus NATO veiksmus, jeigu Rusija pultų vieną iš Baltijos šalių. Skelbiama, kad Aljansas yra rengęs įvairius scenarijus, kuriuose numatoma ne tik gintis Baltijos valstybių teritorijoje, bet ir neutralizuoti Rusijos karinius pajėgumus, galinčius kelti grėsmę NATO.
Vienas iš minimų objektų – Kaliningrado srityje esančios karinės infrastruktūros objektai.
Svarbu pabrėžti, kad tokie planai nėra paskelbimas apie ketinimą pulti Rusiją. Kalbama apie karinio planavimo scenarijus, kurie būtų taikomi tik tuo atveju, jei Rusija pradėtų karinį konfliktą su NATO valstybe.
Vis dėlto pati informacija Rusijoje sulaukė itin jautrios reakcijos.
Linkevičius: svarbiausia – ne pats grasinimas, o reakcija
L. Linkevičiaus vertinimu, būtent Rusijos reakcija į Kaliningrado temą yra iškalbinga.
Jis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Maskvai tenka susidurti su situacijomis, kurių anksčiau buvo galima išvengti vien grasinimais. Pasak diplomato, kai priešininkai nebesitraukia vien dėl perspėjimų, Kremliaus retoriką tenka koreguoti.
Linkevičius taip pat pabrėžė, kad niekas Vakaruose nesiekia užimti Kaliningrado ar apskritai veržtis į Rusijos teritoriją. Tačiau, jo teigimu, jeigu pati Rusija nuspręstų pulti NATO rytinį flangą, Kaliningrade esantys kariniai objektai natūraliai taptų vienais iš svarbiausių Aljanso planavimo taškų.
Būtent dėl geografinės padėties Kaliningradas yra laikomas strategiškai svarbiu regionu.
Kodėl Kaliningradas toks svarbus?
Kaliningrado sritis nuo pagrindinės Rusijos teritorijos yra atskirta kitų valstybių teritorijomis ir Baltijos jūra. Regione nuo seno dislokuojamos įvairios Rusijos karinės pajėgos, o jo geografinė padėtis suteikia Maskvai galimybę daryti karinį spaudimą Baltijos jūros regione.
Kita vertus, dėl tos pačios priežasties Kaliningradas laikomas pažeidžiamu. Galimo didelio masto konflikto atveju Rusijos pajėgoms šiame regione būtų sudėtinga gauti pastiprinimą sausuma, o Baltijos jūros ir oro erdvės kontrolė taptų itin svarbi.
Todėl kariniuose scenarijuose Kaliningradas dažnai minimas kartu su Baltijos šalimis ir Suvalkų koridoriumi.
Pastarosiomis savaitėmis įvairiuose šaltiniuose taip pat pasirodė publikacijų apie galimus NATO veiksmų scenarijus Rusijos puolimo atveju. Juose akcentuojama, kad Aljanso tikslas būtų sustabdyti Rusijos puolimą, o ne užimti jos teritoriją.
Kartu stiprėja spaudimas ir iš Ukrainos
L. Linkevičius Kaliningrado klausimą sieja su platesne situacija, kurioje atsidūrė Rusija.
Ukraina vis dažniau smogia objektams Rusijos teritorijos gilumoje, trikdo logistiką ir daro spaudimą infrastruktūrai. Dėl to Maskvai tenka daugiau dėmesio skirti ne tik frontui Ukrainoje, bet ir savo teritorijos apsaugai.
Vienas iš jautriausių klausimų – Rusijos oro erdvė.
Linkevičius atkreipė dėmesį į paradoksą: Maskva ir toliau deklaruoja, kad jos oro erdvė yra saugi, tačiau tuo pat metu dėl Ukrainos smūgių vis dažniau ribojami skrydžiai ir stabdomas oro uostų darbas.
Tai reiškia, kad karo pasekmės tampa vis labiau juntamos ne tik fronto linijoje, bet ir Rusijos vidaus gyvenime.
Net Putinas pripažįsta ekonominius sunkumus
Dar vienas svarbus signalas – besikeičianti Rusijos ekonominė retorika.
Vladimiras Putinas pastarosiomis dienomis kalbėjo apie augantį biudžeto deficitą, aukštas skolinimosi kainas ir lėtesnį ekonomikos augimą. Nors Rusijos prezidentas tvirtino, kad situacija yra valdoma, pats faktas, jog šios problemos vis dažniau aptariamos viešai, rodo didėjantį spaudimą ekonomikai.
Ukrainos smūgiai energetikos infrastruktūrai taip pat prisideda prie kuro tiekimo problemų ir papildomo spaudimo ekonomikai.
Todėl, pasak L. Linkevičiaus, vis sunkiau kalbėti apie situaciją, kurioje „viskas vyksta pagal planą“.
Kremliaus retorika tampa atsargesnė
L. Linkevičiaus vertinimu, būtent tai ir yra svarbiausias pokytis. Rusija vis dar išlaiko agresyvią retoriką, tačiau kartu vis dažniau pati kalba apie problemas, kurių anksčiau stengdavosi viešai nesureikšminti.
Kaliningrado klausimas šioje istorijoje tampa savotišku lakmuso popierėliu.
Kol Rusija grasina NATO, Kaliningradas gali būti naudojamas kaip karinio spaudimo priemonė. Tačiau jeigu konfliktą pradėtų pati Maskva, tas pats regionas galėtų tapti vienu pirmųjų objektų, kuriems būtų skiriamas NATO dėmesys.
Tai nėra prognozė, kad toks konfliktas įvyks. Tai – vienas iš karinio planavimo scenarijų, apie kurį viešai diskutuojama.
Tačiau būtent tokia diskusija ir kelia nerimą Maskvoje. O L. Linkevičius mano, kad vis garsesnė reakcija į Kaliningrado temą rodo paprastą dalyką: Rusijai tampa vis sunkiau ignoruoti realybę, kurią pati karo eiga jai primeta.
