Kol slepiamės priedangose – ekonomika kraujuoja: atskleidė, kiek dėl 1 drono prarandama pinigų

Autoriaus(-ės) nuotraukos nerasta

Gana trumpam paskelbtas oro pavojus dėl drono Lietuvai galėjo kainuoti 19 mln. eurų, o jei tokių dronų antskrydžių daugės, tai padarys didelę žalą šalies ekonomikai. Ekonomistas skaičiuoja, kokią tiesioginę žalą patiriame net tada, kai dronas praskrenda niekur nenukritęs. Oro pavojaus metu visos įmonės privalo laikytis Vyriausybės nurodymų ir staiga stabdyti darbą, o visi darbuotojai turi skubėti į priedangas. Žmonių gyvybės ir saugumas yra svarbiausia, tačiau pramonininkai pastebi, kad prie tokios naujos realybės būtų galima prisitaikyti, o ekonomika nukraujuotų mažiau.

TV3 Žinios, Aleksandras Izgorodinas (tv3.lt koliažas)

Ceche gaminami specialūs saulės moduliai, skirti ūkininkams. Gamybos procesas sudėtingas, įrenginius privalo nuolat prižiūrėti darbuotojai, o visa gamybos eiga turi vykti nepertraukiamai.

„Jūs matote serijinę gamybą, kuri kartais trunka ištisą parą. Kiekvienam sustabdymui reikia valandos ar pusantros, kad sustabdytume įrangą, o ją paleisti iš naujo reikia dar maždaug trijų valandų“, – sakė pramonininkų vadovas Vidmantas Janulevičius.

Atskleidė, kiek šaliai kainuoja įskridęs 1 dronas

Pramonininkų konfederacijos vadovas tikino, kad kiekvienas toks šio ar bet kurio kito gamybos proceso stabdymas tiek įmonei, tiek visai valstybei kainuoja daug.

„Tai yra didžiuliai kaštai. Tai yra prastovos, žmonės ir neįgyvendinti užsakymai“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Kiek konkrečiai tai kainuoja visos šalies ekonomikai, paskaičiavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis teigė, kad praėjusią savaitę Vilniuje paskelbtas oro pavojus galėjo šaliai atsieiti daugiau nei 19 mln. eurų.

„Tas vienas dronas iš esmės iš Lietuvos ekonomikos augimo atimtų apie 19 mln. eurų, su sąlyga, kad viskas vienai valandai užsidaro“, – tikino A. Izgorodinas.

Šis skaičius apima tik vieną valandą oro pavojaus ir tik Vilniaus apskrityje. Jei oro pavojus būtų paskelbtas valandai visoje šalyje, skaičius būtų gerokai didesnis.

Taip pat skaitykite:  Panevėžyje brutaliai užpulta fotografė vėl ginasi nuo kirčių: visai nebejuokinga

„Tai iš BVP atimtų apie 43 mln. eurų“, – teigė A. Izgorodinas.

Visų metų kontekste vienas toks oro pavojus didelės įtakos neturi. Tačiau jei dronų antskrydžių daugėtų, o tai, tikėtina, gali nutikti, visos šalies ekonomikos augimas galėtų reikšmingai sumažėti – nuo 2,6 proc. prieaugio kristų iki 1,6 proc.

„Su sąlyga, kad dronai mus aplanko 20 kartų per metus, o viena evakuacija trunka maždaug 23 minutes. Nors tai gal ir mažiau realu, nes ši evakuacija truko praktiškai valandą“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Iki šiol į mūsų šalį jau buvo įskridę kelių skirtingų tipų bepiločiai.

„Pirmieji buvo rusiški „Gerbera“ dronai, vėliau vienas iš paskutiniųjų aptiktų buvo, panašu, ukrainietiškas „Fire Point“, – sakė atakos dronų operatorius Arūnas Kumpis.

Ekonomiškai palaušti šalį – itin lengva

Tokie dronų antskrydžiai atskleidžia daugybę problemų: maža to, kad vargu ar esame pasiruošę juos numušti, Lietuvą, pasirodo, labai nesudėtinga paveikti ir ekonomiškai.

Dronų ekspertas skaičiuoja, kad kol žala šaliai vertinama milijonais, vieno įskridusio drono kaina yra šimtus, jei ne tūkstančius kartų mažesnė.

„Jie kainuoja nuo 30 iki 50 tūkst. eurų“, – kalbėjo A. Kumpis.

Kol slepiamės priedangose, ekonomika kraujuoja. Giedrimas Jeglinskas sako, kad tai yra neišmoktos pamokos. Pasak jo, vėluojame prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, o tai kainuoja per daug.

„Ekonomika yra tas variklis, kuris veža visos šalies progresą, ir galiausiai būtent ekonomika prisideda prie mūsų gynybos“, – tikino G. Jeglinskas.

Specialistai pabrėžia, kad bet kokiu atveju žmonių saugumas ir gyvybės yra svarbiausia, ir tuo niekas neabejoja. Tačiau, norėdami, kad valstybė išliktų stipri, turime galvoti apie prisitaikymo priemones.

Pramonininkai sako, kad saugumo reikalavimai įmonėms neturėtų būti vienodas šablonas, taikomas visiems. Jie siūlo, kad kiekviena įmonė individualiai spręstų, kaip oro pavojaus ar kitos ekstremalios situacijos metu apsaugoti savo darbuotojus. Tokiam siūlymui pritaria ir G. Jeglinskas.

Taip pat skaitykite:  Festivalyje „Granatos Live“ tenka atverti pinigines: už šaltibarščius net 8 eurai

Kariuomenės radarams užfiksavus žymas ir įtarus, kad mūsų šalies oro erdvėje skrenda priešiškos valstybės dronas, į dangų kyla NATO naikintuvai. Šiuo atveju jie priklausė Rumunijai. Kol kas jie yra numušę vieną droną Estijoje.

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas