Kamilė Lukauskytė
Europa susiduria su vis sunkiau pastebima grėsme. Tai ne tankų kolonos prie sienų ir ne uniformuoti kariai. Už kelių eurų atlygį į Kremliaus interesams naudingas operacijas gali būti įtraukiami jauni žmonės, smulkūs nusikaltėliai ir net organizuoto nusikalstamumo atstovai. Analitikas Markas Galeotti teigia, kad Rusija, netekusi dalies Europoje veikusių žvalgybininkų, vis dažniau ieško vietinių vykdytojų, kuriems užduotis gali atrodyti kaip paprastas būdas greitai užsidirbti.
Už 7 eurus – užduotis, kurios pasekmių žmogus gali nesuprasti
Vienas iš pavojingiausių šios schemos aspektų – žmogui nebūtinai pasakoma, kam jis iš tikrųjų dirba.
TV3 aprašomame pavyzdyje jauni lenkai per „Telegram“ buvo verbuojami purkšti prieškarinius grafičius. Atlygis – vos apie 30 zlotų, arba maždaug 7 eurai, už vieną kartą.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kvailas nuotykis ar lengvas uždarbis. Tačiau tokios užduotys gali būti tik nedidelė didesnės operacijos dalis.
Užrašai, vandalizmas, provokacijos ar tyčiniai konfliktai gali būti naudojami ne vien materialinei žalai padaryti. Jų tikslas gali būti sukelti visuomenės susipriešinimą, paskatinti baimę arba sukurti įspūdį, kad tam tikroje šalyje stiprėja ekstremizmas.
Prancūzijoje – dar šiurpesnis pavyzdys
Vienas iš labiausiai dėmesį patraukusių atvejų susijęs su Prancūzija.
Praėjusiais metais šalyje buvo sulaikyta 11 serbų, kurie įtariami dalyvavę koordinuotoje kampanijoje. Pasak TV3 cituojamos informacijos, jie buvo įtariami prie mažiausiai devynių Paryžiaus mečečių palikę nupjautas kiaulių galvas.
Sulaikytieji esą buvo smulkūs nusikaltėliai, kuriems už veiksmus mokėta maždaug po 1 000 eurų. Tyrėjų versijoje minima, kad juos užverbavo rimtesnis nusikalstamo pasaulio veikėjas, vėliau pabėgęs į Maskvą, o jo ryšiai siejami su Rusijos žvalgyba.
Tokios provokacijos pavojingos todėl, kad jos smogia ne vien konkrečiam objektui. Jos gali kurstyti religinę, tautinę ir politinę nesantaiką, o vėliau jų vaizdai ir istorijos gali būti išnaudojami propagandai.
Kremlius naudojasi ne tik savo žmonėmis
Marko Galeotti vertinimu, Rusijai vis svarbesni tampa žmonės, kurie patys nebūtinai yra susiję su Rusija.
Tai gali būti vietiniai nusikaltėliai, finansiškai pažeidžiami jaunuoliai ar žmonės, kuriems pasiūloma atlikti iš pirmo žvilgsnio paprastą užduotį.
Čia atsiranda vienas didžiausių šios schemos privalumų jos organizatoriams: vykdytojas gali net nežinoti, kas yra galutinis užsakovas.
Nyderlandų žvalgybos analitiko žodžiais, vienas iš didžiausių košmarų – Rusijos interesams dirbantys tarpininkai, kurie nėra rusai ir patys gali nesuprasti, kad yra naudojami Maskvos naudai.
Po diplomatų išsiuntimo – nauja Kremliaus taktika
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos valstybės išsiuntė šimtus Rusijos žvalgybos pareigūnų, veikusių po diplomatine priedanga.
Tai smarkiai apsunkino tradicinį Rusijos žvalgybos darbą Europoje.
Tačiau, kaip teigia M. Galeotti, problema niekur nedingo. Jeigu anksčiau užduotis galėjo vykdyti žvalgybos pareigūnas, dabar ją galima perduoti nusikaltėliui, tarpininkui ar atsitiktinai internete surastam žmogui.
Taip atsiranda savotiška „užsakomo sabotažo“ rinka.
Žmogui gali būti pasiūlyta pinigų už nuotrauką, stebėjimą, grafitį, daikto padegimą ar kitą veiksmą. O tikrasis tokios užduoties tikslas gali būti daug didesnis, nei įsivaizduoja ją atliekantis žmogus.
Į sąrašą patenka ir daug rimtesni nusikaltimai
Kalbama ne vien apie grafičius ar vandalizmą.
TV3 pateikiamame vertinime minimos operacijos, susijusios su padegimais, šnipinėjimu ir net žmogžudystėmis.
2019 metais Berlyne buvo nužudytas čečėnų kilmės Zelimchanas Changošvilis. Vėliau Vokietijos teismas nustatė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas Rusijos valstybės užsakymu.
2023 metais Ispanijoje nužudytas į Ukrainą perbėgęs Rusijos sraigtasparnio pilotas Maksimas Kuzminovas. Tyrėjai įtaria, kad prie šio nužudymo prisidėjo Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovai, veikę Rusijos karinės žvalgybos interesais.
Tai rodo, kad kalbama apie gerokai platesnį reiškinį nei vien internetinius „užsakymus“ už kelis eurus.
Pavojingiausia dalis – visuomenės supriešinimas
Tokios operacijos turi vieną bendrą bruožą: jų poveikis gali būti daug didesnis už tiesioginę padarytą žalą.
Jeigu kažkas išniekina mečetę, padega Ukrainą remiančio verslininko turtą ar išmėto provokuojančius grafičius, visuomenėje gali kilti klausimai: kas tai padarė? Kodėl? Kas už to stovi?
O socialiniuose tinkluose tokios istorijos gali būti išpūstos dar labiau.
Būtent todėl, pasak analitiko, Rusijos naudojamos vadinamosios „aktyviosios priemonės“ orientuotos į sumaištį, nepasitikėjimą ir visuomenės susiskaldymą.
Grėsmė gali niekur nedingti net pasibaigus karui
M. Galeotti perspėja, kad net Ukrainos karo pabaiga nebūtinai reikštų šios problemos pabaigą.
Jeigu Kremliaus strateginis tikslas išliks silpninti Vakarų valstybių atsparumą, tokios operacijos gali tęstis ir taikos metu.
Todėl Europa turi galvoti ne tik apie tankus, oro gynybą ar dronus. Ne mažiau svarbūs tampa žvalgybos pajėgumai, policijos darbas, kibernetinis saugumas ir visuomenės atsparumas dezinformacijai.
Naujoji grėsmė pavojinga būtent dėl to, kad jos vykdytojas gali atrodyti visiškai paprastai: paauglys, kuriam reikia pinigų, smulkus nusikaltėlis ar žmogus, ieškantis greito uždarbio.
O už kelių eurų atlikta „nekalta užduotis“ gali būti tik maža dalis daug didesnio Kremliaus žaidimo.
