Kamilė Lukauskytė
Lietuvos mokslo bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Anapilin iškeliavo ilgametis mokslininkas, pedagogas ir gerbiamas kolega, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo mokslo, žinių ir jaunųjų specialistų ugdymo. Artimųjų ir kolegų širdyse liko ne tik jo nuveikti darbai, bet ir šilti prisiminimai apie žmogų, kurio patarimai daugeliui buvo neįkainojami.
Mokslo bendruomenę pasiekė liūdna žinia
Spalio 22 dieną pranešta apie skaudžią netektį Vilniaus Gedimino technikos universiteto („VILNIUS TECH“) bendruomenėje.
Spalio 18-ąją mirė profesorius habilituotas daktaras Alfonsas Skrinska, buvęs universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas.
Profesorius gimė 1934 metų liepos 6 dieną. Jam buvo 92-eji.
Žinia apie jo mirtį pasidalijo universiteto Profesorių emeritų bendrija, o jautrų atsisveikinimą socialiniuose tinkluose paskelbė ir Pastatų energetikos katedros atstovai.
Kolegos neslepia liūdesio
Universiteto bendruomenė profesorių prisimena kaip iškilų mokslininką, atsidavusį pedagogą ir žmogų, kuris savo žiniomis bei patirtimi dosniai dalijosi su aplinkiniais.
Kolegų atsisveikinimo žodžiuose atsispindi ne tik pagarba jo profesiniams pasiekimams, bet ir dėkingumas už žmogišką šilumą.
Pasak jų, A. Skrinska buvo žmogus, kurio nuomonė turėjo svorį, o patarimai padėdavo tiek profesiniame, tiek kasdieniame gyvenime.
Ypač pabrėžiamas jo nuoširdumas, pagarba kitiems ir gebėjimas išklausyti.
Gyvenimą paskyrė mokslui
Profesoriaus Alfonso Skrinskos gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su akademine veikla.
Jis dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą, vadovavo Pastatų energetikos katedrai ir prisidėjo prie universiteto akademinės bendruomenės veiklos.
Ilgametė profesinė patirtis ir sukauptos žinios leido jam tapti autoritetingu specialistu.
Tačiau kolegos pabrėžia, kad jo palikimo negalima vertinti vien moksliniais darbais ar užimtomis pareigomis.
Ne mažiau svarbu tai, kokią įtaką profesorius turėjo žmonėms, su kuriais dirbo, bendravo ir dalijosi savo patirtimi.
Jautrūs atsisveikinimo žodžiai
Atsisveikindami su profesoriumi universiteto atstovai kalbėjo apie neišvengiamą gyvenimo trapumą ir prisiminimus, kurie išlieka net žmogui išėjus.
Jų paskelbtame atminimo tekste pabrėžiama, kad po žmogaus lieka jo darbai, pasakyti žodžiai ir šviesa, kurią jis suteikė kitiems.
Kolegos išreiškė nuoširdžią užuojautą profesoriaus šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko jį pažinti.
Šie žodžiai liudija, kad A. Skrinska buvo vertinamas ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip asmenybė, palikusi gilų pėdsaką aplinkinių gyvenimuose.
Jo atminimas išliks
Tokios netektys skaudžiai paliečia akademinę bendruomenę, nes kartu su ilgamečiais mokslininkais išeina ir dešimtmečius kaupta asmeninė patirtis.
Vis dėlto jų indėlis išlieka darbuose, perduotose žiniose ir žmonių prisiminimuose.
Profesoriaus Alfonso Skrinskos kolegos įsitikinę, kad jo profesinis atsidavimas, išmintis ir žmogiškumas dar ilgai bus prisimenami.
Lietuvos mokslo bendruomenė atsisveikina su žmogumi, kuris savo gyvenimą paskyrė žinioms ir jų perdavimui kitiems. Nors profesoriaus nebėra, jo darbai ir šviesus atminimas liks gyvi jį pažinojusių žmonių širdyse.
