Atsisveikinus su vos 40-ies Seimo nariu skubiai įspėja visus (nuotr. ELTA / Žygimantas Gedvila, ELTA / Orestas Gurevičius, 123rf.com)
Gedintys Seimo kolegos J. Šukliną prisiminė kaip žmogų, pasižymėjusį išskirtiniu ryžtu, diplomatiškumu ir profesionalumu. Paskutinę gyvenimo dieną jis dar pasidalijo akimirkomis iš paskaitos mokykloje.
Garsus irkluotojas garsino Lietuvos vardą visame pasaulyje – iškovojo 10 medalių pasaulio ir Europos čempionatuose, baigęs sportininko karjerą pasuko į politiką – tapo Visagino savivaldybės tarybos nariu, laikinai ėjo mero pareigas, buvo išrinktas Seimo nariu.
Sutrikusios širdies veiklos simptomai
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, J. Šuklinas buvo rastas sukniubęs savo sodyboje Zarasų rajone, prie avilių. Kol kas nėra aišku, ar jo mirtis gali būti susijusi su bičių įgėlimais, keliama ir dar viena versija – plaučių uždegimo komplikacija.
Netikėta ir skaudi jauno Seimo nario, sportininko mirtis tapo priminimu ir apie tai, kad staigi mirtis nesirenka ir gali pasiglemžti gyvybę staiga, o širdies veikla gali sutrikti bet kur ir bet kada.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie yra širdies veiklos sutrikimų simptomai, veiksniai ir priežastys pasakojo vaistinių tinklo „BENU“ vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Pašnekovės pasiteiravus, kokie požymiai išduoda, kad širdies veikla yra sutrikusi, ji pasakojo, kad įprastai iš pacientų girdi apie kelis simptomus. Anot jos, pirmasis rodiklis, kuris nurodo, kad su širdies veikla ne viskas gerai – skausmas krūtinėje.
„Dažniausiai jis apibūdinamas kaip spaudžiantis, deginantis, plintantis į kairę arba į abi rankas, žandikaulį, nugarą“, – paaiškino D. Zalagaitytė.
Vaistininkė pridėjo, kad tai – ne vienintelis požymis, kuris liudija apie širdies veiklos sutrikimus. Taip pat yra ir tų, kurie, rodos, įprasti, tačiau gali signalizuoti apie rimtas sveikatos bėdas.
„Kiti širdies problemas išduodantys požymiai yra nuovargis, net ir ramybės būsenoje jaučiamas dusulys, nereguliarus širdies plakimas, dėl kraujotakos nepakankamumo kylantis galvos svaigimas, apie skysčių kaupimąsi organizme signalizuojantis kojų ir kulkšnių patinimas“, – įspėjo ji.
Širdies sutrikimų pasekmės
Pasiteiravus, kodėl širdies veikla gali sutrikti, D. Zalagaitytė aiškino, kad vienas iš pagrindinių sukėlėjų – išeminė širdies liga. Anot jos, ši liga neigiamai veikia širdies sveikatą ir gali lemti netgi tokią diagnozę, kaip širdies nepakankamumą.
„Širdies veiklos sutrikimus gali sukelti išeminė širdies liga, kai dėl aterosklerozės siaurėjant kraujagyslėms širdies raumuo silpnėja, nes negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų.
Dėl šios priežasties padidėja krūtinės anginos ar miokardo infarkto rizika. Ilgalaikis nekontroliuojamas kraujo spaudimo padidėjimas apkrauna širdį – jai dirbant sunkiau, gali vystytis širdies nepakankamumas“, – įvardijo pašnekovė.
Prakalbus apie kitas širdies veiklos sutrikimų pasekmes, ji įvardijo nenormalų širdies plakimo dažnį, kuris įvardijamas kaip tachikardcija, bradikardija, ekstrasistolija.
Vaistininkė taip pat pridėjo, kad nors ir rečiau, taip pat susiduriama su kardiomiopatija, t. y. širdies raumens sustorėjimu ir nusilpimu.
„Taip pat – ir įgimtos širdies ydos, dėl kurių sutrikdoma kraujo cirkuliacija tiekiant būtinas medžiagas organizmui ir pašalinant medžiagų apykaitos produktus“, – aiškino ji.
Kodėl susiduriama su širdies veiklos sutrikimais?
Specialistė pasakojo, kad prie širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų taip pat gali prisidėti gretutinės ligos ir gyvenimo būdas. Pirmiausia ji prabilo apie gretutines ligas, kurios gali tapti netgi lemiamu veiksniu širdies sveikatai.
„Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą gali bloginti ir gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar dislipidemija, padidėjęs cholesterolio kiekis.
Aukštas blogojo cholesterolio kiekis skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir kraujagyslių susiaurėjimą, padidėjusi gliukozės koncentracija pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias kraujagysles, gali tiesiogiai paveikti širdies raumens ląsteles, sutrikdyti jų funkciją“, – dėstė D. Zalagaitytė.
Ji pridėjo, kad taip pat prie širdies sveikatos sutrikimų prisideda gyvenimo būdas, t. y. tokie veiksniai kaip fizinis aktyvumas, mityba ar stresas.
„Svarbų vaidmenį širdies veiklos funkcijos palaikymui turi ir gyvenimo būdas. Fizinio aktyvumo trūkumas gali turėti įtakos širdies raumens susilpnėjimui, sumažėjęs jo efektyvumas skatina širdį dirbti dažniau.
Bet kokia judėjimo forma – važiavimas dviračiu, plaukimas, greitas ėjimas – palaiko tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Sportuojant skatinama azoto oksido gamyba, atpalaiduojamos kraujagyslės, pagerėja kraujotaka.
Piktnaudžiavimas alkoholiu gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį, o rūkymas – žaloti kraujagysles, didinti kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, mažinti širdies raumens aprūpinimą deguonimi.
Vienas iš rizikos faktorių taip pat yra stresas. Lėtinis stresas lemia nuolatinį streso hormono kortizolio koncentracijos padidėjimą – tai gali skatinti kraujagyslių susiaurėjimą, mažinti jų elastingumą ir gebėjimą atsipalaiduoti“, – į veiksnius, kurie gali būti lemtingi, skatino dėmesį atkreipti vaistininkė.
Kaip apsaugoti širdį?
Nors prieš tai D. Zalagaitytė buvo trumpai užsiminusi apie veiksnius, kuriuos įmanoma keisti siekiant geros širdies sveikatos, vis tik pasiteiravome, kaip dar galima sau padėti.
Ji pasakojo, kad širdies stiprinimas papildais taip pat yra įmanomas, o jeigu ši pagalba padeda per prastai – siūlė kreiptis į gydytojus.
„Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų valdymui naudingos Omega-3 riebiosios rūgštys, magnio ir kalio elementai. Esant minėtų elektrolitų disbalansui, gali atsirasti aritmijos, širdies permušimai.
Svarbu pabrėžti, kad per didelis kalio kiekis organizme irgi gali sąlygoti širdies veiklos sutrikimus, todėl susiduriant su širdies problemomis pirmiausia verta ištirti šio elemento koncentraciją kraujyje ir su gydytoju aptarti tinkamą jo dozavimą.
Nustačius kalio trūkumą, rekomenduojama kartu vartoti ir magnį – dėl jų tarpusavio sąveikos gerėja kalio įsisavinimas ir paskirstymas organizme“, – pranešė ji.
Atsisveikinta su Seimo nariu, sportininku Jevgenijumi Šuklinu
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę eidamas 41-uosius metus mirė Seimo narys, sportininkas J. Šuklinas. Šią žinią Eltai patvirtino Liberalų sąjūdžio atstovas spaudai Marijus Gailius.
J. Šuklinas į Seimą pateko 2024 m. su Liberalų sąjūdžio partija. Jis taip pat priklausė šios partijos frakcijai. Politikas taip pat yra dirbęs Visagino savivaldybės taryboje, laikinai dirbo šio miesto meru. Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, olimpietis, verslininkas.
Apie J. Šuklino netektį pranešta ketvirtadienio vakarą. Jis mirė eidamas 41 metus. Užuojautą dėl netekties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, premjerė Inga Ruginienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Visagino meras Erlandas Galaguzas, kiti kolegos Seimo nariai.
Visagine sekmadienį artimieji ir kolegos išlydėjo J. Šukliną į paskutinę kelionę. Grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui velionis buvo išlydimas į amžinąjį poilsį Visagino miesto senosiose kapinėse, į procesiją susirinko didelis būrys žmonių.
Atsisveikinimas su velioniu prasidėjo 10 val. ryte. Šv. Mišios už J. Šukliną aukotos 12 val. Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje.
Velionio į paskutinę kelionę išlydėti atvyko Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, partiečiai Arminas Lydeka, Simonas Gentvilas, Simonas Kairys, Virgilijus Alekna, Vitalijus Gailius ir kiti.
Atsisveikinti atvyko ir „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, konservatorė Daiva Ulbinaitė, Visagino meras Erlandas Galaguzas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
