Lietuvoje artėjama prie reikšmingo sprendimo, galinčio pakeisti šalies gynybos politikos teisines galimybes. Seimas jau žengė pirmąjį žingsnį, siekdamas iš Konstitucijos pašalinti draudimą Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus, įskaitant branduolinius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad šios pataisos nėra skirtos konfliktui su Rusija didinti. Pasak jo, pagrindinis tikslas – stiprinti Lietuvos saugumą ir suteikti daugiau galimybių veikti kartu su NATO sąjungininkais.

Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas, o dėl siūlomų pakeitimų kyla diskusijų.

Premjeras paaiškino, kodėl reikalingi pokyčiai

Spalio 12 dieną Varšuvos saugumo forume dalyvavęs Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius komentavo Seime svarstomas Konstitucijos pataisas.

Premjeras pabrėžė, kad Lietuva nesiekia provokuoti Rusijos ar didinti karinės įtampos regione.

Jo teigimu, svarbiausia užtikrinti, kad valstybė galėtų tinkamai reaguoti į galimas grėsmes ir naudotis visomis NATO kolektyvinės gynybos galimybėmis.

„Tai nėra siekis eskaluoti konfliktą“, – sakė premjeras.

Sinkevičiaus vertinimu, saugumo situacija Europoje išlieka sudėtinga, todėl Lietuva turi būti pasirengusi ir netikėtiems scenarijams.

Tokiais atvejais ypač svarbus būtų bendradarbiavimas su sąjungininkėmis, turinčiomis branduolinių pajėgumų.

Ką iš tikrųjų siūloma pakeisti?

Šiuo metu Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtintas draudimas šalies teritorijoje turėti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Siūloma šį straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Pataisų iniciatoriai aiškina, kad dabartinė nuostata atsirado kitokiomis istorinėmis aplinkybėmis, kai Lietuva siekė galutinai atsikratyti okupacinės kariuomenės buvimo ir užtikrinti savo suverenitetą.

Tačiau šiandien Lietuva yra NATO narė, o jos gynyba grindžiama kolektyvinio saugumo principu.

Pasak projekto rengėjų, konstitucinis draudimas gali riboti galimybę pasitelkti visą sąjungininkų atgrasymo potencialą kilus rimtai grėsmei.

Svarbu tai, kad Konstitucijos pakeitimas savaime nereikštų sprendimo Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus.

Jis tik pašalintų vieną iš teisinių apribojimų. Bet kokiam konkrečiam dislokavimui reikėtų atskirų politinių, teisinių ir sąjungininkų sprendimų.

Kodėl kalbama apie branduolinį atgrasymą?

Branduolinis atgrasymas yra viena iš NATO gynybos strategijos dalių.

Jo esmė – užtikrinti, kad potencialus agresorius suprastų, jog karinis išpuolis prieš Aljanso narę galėtų sukelti itin rimtų pasekmių.

Ši strategija pirmiausia skirta užkirsti kelią karui, o ne pradėti branduolinį konfliktą.

NATO branduolinius pajėgumus turi Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

JAV branduoliniai ginklai taip pat yra dislokuoti kai kuriose Europos NATO valstybėse pagal atitinkamus sąjungininkų susitarimus.

Lietuvos politikai, palaikantys pataisas, argumentuoja, kad šalis neturėtų turėti daugiau konstitucinių apribojimų nei kitos regiono valstybės.

Jų vertinimu, tai ypač aktualu atsižvelgiant į Rusijos karą prieš Ukrainą ir branduolinių grasinimų naudojimą tarptautinėje politikoje.

Seimas jau žengė pirmąjį žingsnį

Praėjusią savaitę Seime įvyko pirmasis iš dviejų Konstitucijos keitimui reikalingų balsavimų.

Parlamentarai pritarė siūlymui atsisakyti 137 straipsnyje įtvirtinto draudimo.

Tačiau Konstitucijos keitimo procedūra yra gerokai sudėtingesnė nei įprasto įstatymo priėmimas.

Ko reikia Konstitucijai pakeisti?

94

Mažiausiai tiek Seimo narių turi pritarti kiekvienam balsavimui

3 mėn.

Mažiausia pertrauka tarp dviejų balsavimų

Seime iš viso yra 141 parlamentaras. Konstitucijos pataisai reikia dviejų atskirų balsavimų.

Taigi pirmasis pritarimas dar nereiškia, kad Konstitucija jau pakeista.

Galutinis rezultatas priklausys nuo antrojo balsavimo, kuris galės vykti tik išlaikius nustatytą pertrauką.

Dalis politikų siūlo atsiklausti gyventojų

Nors pataisų šalininkai jas vadina būtinu žingsniu stiprinant šalies saugumą, ne visi sutinka su pasirinktu sprendimo priėmimo būdu.

Prieštaraujantieji siūlymui teigia, kad tokio masto klausimas turėtų būti sprendžiamas tik išgirdus visuomenės nuomonę.

Jų manymu, dėl Konstitucijoje įtvirtinto draudimo panaikinimo vertėtų surengti referendumą.

Šios pozicijos šalininkai pabrėžia, kad kalbama apie itin jautrią nacionalinio saugumo temą, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Tuo metu pataisų iniciatoriai remiasi Seimo turimais konstituciniais įgaliojimais ir būtinybe prisitaikyti prie pasikeitusios saugumo aplinkos.

Pagrindinis nesutarimas šiuo metu susijęs ne tik su pačiu draudimo panaikinimu, bet ir su tuo, kaip toks sprendimas turėtų būti priimamas.

Ką tai reikštų Lietuvos gyventojams?

Jeigu Konstitucijos pataisa būtų galutinai priimta, kasdienis Lietuvos gyventojų gyvenimas iš karto nepasikeistų.

Tai nereikštų, kad šalyje automatiškai atsirastų branduolinių ginklų saugyklos ar naujos karinės bazės.

Taip pat nebūtų panaikinti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su branduolinio ir kitų masinio naikinimo ginklų neplatinimu.

Pataisa pirmiausia pakeistų teisinę sistemą, suteikdama daugiau galimybių ateityje priimti sprendimus dėl kolektyvinės gynybos.

Kartu tai keltų papildomų klausimų dėl konkrečių saugumo priemonių, politinės atsakomybės ir visuomenės informavimo.

Branduolinio atgrasymo stiprinimo šalininkai tikisi, kad platesnės NATO gynybos galimybės mažintų agresijos riziką.

Kritikai savo ruožtu ragina atidžiai įvertinti galimas saugumo pasekmes ir visuomenės pritarimą.

Sprendimas dar ne galutinis

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus pareiškimas Varšuvoje rodo, kad Vyriausybė Konstitucijos pakeitimą vertina kaip priemonę stiprinti Lietuvos gynybines galimybes.

Jo teigimu, tikslas yra ne didinti įtampą, o pasirengti galimoms grėsmėms kartu su NATO sąjungininkais.

Vis dėlto galutiniam Konstitucijos pakeitimui dar reikalingas antrasis Seimo balsavimas.

Svarbiausia žinia – Lietuva kol kas nesprendžia, kur ir kada dislokuoti branduolinius ginklus. Šiuo metu svarstoma, ar panaikinti Konstitucijoje esantį draudimą, kuris tokį sprendimą ribotų ateityje.

Tai vienas reikšmingesnių pastarojo meto šalies gynybos politikos klausimų, kurio svarstymas Seime dar tęsis.