Kamilė Lukauskytė
Lietuvos verslininkai skambina pavojaus varpais – šalyje vis sunkiau rasti darbuotojų, o planuojami migracijos ribojimai, jų teigimu, gali dar labiau apsunkinti padėtį. Pramonės atstovai įspėja, kad 2027 metais Lietuva gali nesukurti net 550 milijonų eurų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo metu politikai ragina pirmiausia įdarbinti Lietuvoje gyvenančius bedarbius ir mažinti priklausomybę nuo darbo jėgos iš užsienio.
Darbuotojų ieško net Filipinuose
Maišiagaloje veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje dirba ir iš Filipinų atvykę specialistai.
Vienas jų – Noe, Lietuvoje gyvenantis jau pusantrų metų. Vyras pasakoja, kad uždirbtus pinigus siunčia gimtinėje likusiai žmonai ir dviem vaikams.
Pasak jo, prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje nebuvo labai sunku. Filipinietis džiaugiasi vietiniu maistu ir pastebi tam tikrų kultūrinių panašumų.
Tačiau įmonei, kurioje jis dirba, darbuotojų vis dar trūksta.
„LT Technologies“ vadovas Giedrius Nomeika aiškina, kad pirmiausia darbo vietos siūlomos Maišiagalos ir Širvintų gyventojams.
Vis dėlto tinkamų kandidatų rasti tampa vis sunkiau.
Įmonė jau atsirinko keturis specialistus Filipinuose, tačiau jų įdarbinimo procedūrų pradžios teks laukti iki kitų metų.
Siūlo migrantų skaičių mažinti daugiau nei perpus
2026 metais Lietuvoje nustatyta 24 706 darbuotojų iš trečiųjų šalių migracijos kvota.
Tačiau Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo šį skaičių sumažinti iki 11 tūkstančių.
Politikas argumentuoja, kad verslas turėtų daugiau dėmesio skirti vietiniams darbuotojams, o ne ieškoti papildomos darbo jėgos užsienyje.
Jo teigimu, Lietuvoje yra apie 150 tūkstančių bedarbių, todėl darbdaviai turėtų aktyviau išnaudoti šį potencialą.
Verslo atstovai su tokia pozicija nesutinka.
Jie aiškina, kad vien registruotų bedarbių skaičius neparodo, kiek žmonių turi reikalingą kvalifikaciją, gyvena netoli darbo vietos ar gali pradėti dirbti konkrečioje gamykloje.
Įvardijo milžinišką kainą ekonomikai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė įspėja, kad neužpildytos darbo vietos gali turėti rimtų ekonominių pasekmių.
Verslo organizacijų pristatytuose skaičiavimuose prognozuojama, kad 2026 metų pabaigoje dėl darbuotojų stygiaus gali būti nesukurta 100–150 milijonų eurų BVP.
O 2027 metais galimas praradimas galėtų siekti apie 550 milijonų eurų.
Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas galėtų negauti maždaug 90 milijonų eurų mokesčių.
Tai prognozės pagal tam tikras prielaidas, o ne jau patirti valstybės nuostoliai.
Pramonininkai pabrėžia, kad darbuotojų trūkumas reiškia ne tik neužimtas darbo vietas. Dėl to įmonės gali atsisakyti užsakymų, atidėti plėtrą ar sumažinti gamybos apimtis.
Migracijos kvota jau faktiškai išnaudota
Dar liepos pabaigoje Migracijos departamentas paskelbė, kad 2026 metų darbo migracijos kvota praktiškai išnaudota.
Tuo metu buvo panaudotas 20 731 kvotos vienetas, o dar daugiau kaip 4,5 tūkstančio prašymų laukė sprendimo.
Tai reiškia, kad daliai darbdavių teko atidėti naujų darbuotojų atvykimą.
Išnaudojus kvotą, tam tikrais atvejais užsieniečius vis dar galima įdarbinti, tačiau taikomi griežtesni darbo užmokesčio arba kvalifikacijos reikalavimai.
Verslo atstovų teigimu, tokios sąlygos ypač apsunkina mažesnių įmonių galimybes konkuruoti dėl specialistų.
Kiek migrantai prisideda prie Lietuvos ekonomikos?
Verslo organizacijos remiasi Lietuvos banko vertinimu, kad 2019–2024 metais su migracija buvo susiję apie 45 procentai Lietuvos realiojo BVP prieaugio.
Šis skaičius parodo reikšmingą migracijos indėlį į ekonomikos augimą, tačiau nereiškia, kad visą šį augimą tiesiogiai sukūrė vien naujai atvykę darbuotojai.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas taip pat kritikuoja dažnus migracijos taisyklių pakeitimus.
Jo teigimu, per trejus metus Užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keičiamas maždaug 17 kartų.
Verslui tai apsunkina ilgalaikį planavimą ir darbuotojų paiešką.
Ar Lietuva turėtų priimti daugiau darbuotojų?
Diskusija dėl darbo migracijos atskleidžia dvi skirtingas problemas.
Verslas teigia, kad be papildomų darbuotojų gali prarasti užsakymus, pajamas ir galimybes augti.
Tuo metu griežtesnės migracijos politikos šalininkai pabrėžia būtinybę skatinti vietinių gyventojų užimtumą, investuoti į jų kvalifikaciją ir užtikrinti veiksmingą atvykstančiųjų integraciją.
Svarbūs ir atlyginimų, darbo sąlygų bei regioninių skirtumų klausimai: ne kiekviena laisva darbo vieta automatiškai reiškia, kad Lietuvoje nėra žmogaus, galinčio ją užimti.
Artimiausiu metu politikams teks spręsti, kaip suderinti verslo poreikius, vietinių darbuotojų galimybes ir kontroliuojamą migracijos politiką.
Nuo šių sprendimų priklausys ne tik įmonių galimybės samdyti darbuotojus, bet ir platesnės Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos.
