Lukas Starkus
Toliau bręstant įtampai Artimuosiuose Rytuose JAV rekomendavo amerikiečiams būti pasiruošusius palikti dalį regiono šalių. Tuo metu lietuviams panašias rekomendacijas yra pateikusi ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, kuri nurodo, kad į kai kurias regiono valstybes lietuviams patariama nevykti, o iš kitų – nedelsiant išvykti.
Iranui ir JAV nepavykus susitarti dėl paliaubų ir toliau plėtojant karinius veiksmus visame Artimųjų Rytų regione, įskaitant ir tokias šalis, kaip Egiptas.
Dėl to gyvenantiems ar planuojantiems keliauti į šias šalis nuolatos teikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų apsaugoti savo ir savo artimųjų saugumą, lankantis regione.
O tuo savo internetiniame puslapyje dalinasi ir Užsienio reikalų ministerija, kuri taip pat pateikusi ir rekomendacijas, kurių Artimųjų Rytų valstybių vengti reikėtų labiausiai.
Akivaizdu, kad į juodąjį sąrašą, kur rekomenduojama nedelsiant išvykti iš šalies, pati pirmoji pakliūva Irano valstybė.
Kaip pažymi URM dėl politinių įtampų Irane ir regione saugumo situacija šalyje gali greitai pasikeisti. Neatidėliotinos kelionės į Iraną atveju rekomenduojama nekeliauti į teritorijas, esančias 100 km ir arčiau nuo Afganistano sienos, ir teritorijas, esančias 10 km ir arčiau nuo Irako sienos.
Patariama nekeliauti į Sistan-Baluchistan (Sistano-Balučistano) provinciją, taip pat į rytus nuo Bam (Bamo) ir Jask (Jasko) apylinkių, įskaitan Bam miestą. Labai pavojingi miestai: Zahedan (Zahedanas), Zabol (Zabolas) ir Mirjaveh (Mirdžavehas).
Be to, Iranas taip pat yra pavojingoje seisminėje zonoje, todėl yra nemaža žemės drebėjimų ir potvynių tikimybė. Pavasarį Chuzestano (Khuzestan), Golestano (Golestan) ir Lorestano (Lorestan) provincijos įtrauktos į padidintų potvynių rizikos zonas.
Į šalių raudonąjį sąrašą, kuomet rekomenduojama nevykti į šalį pakliūva ir Irakas. Visame Irake saugumo situacija labai įtempta. Kai kurios šalies teritorijos kartais apšaudomos artilerija, raketomis ir dronais.
Konsulinė pagalba Irake gali būti teikiama tik itin ribota apimtimi arba iš viso neteikiama, įskaitant evakuaciją krizės atveju.
Šalyje nuolat vyksta įvairaus masto protestai, neretai peraugantys į smurtinius protestuotojų susirėmimus su Irako saugumo pajėgoms. Dažni sukarintų grupuočių, įskaitant „Daesh“, išpuoliai prieš užsienio piliečius, pastarųjų pagrobimai politiniais, ideologiniais, finansiniais tikslais.
Nerekomenduoja vykti į didžiąją dalį Federalinio Irako teritorijos, įskaitant kai kurias Bagdado, Anbaro, Diyalos, Ninevijos, Salah ad Dino, Kirkuko ir kitas provincijas dėl „Daesh“ išpuolių rizikos. Pasienio zonos su Iranu, Sirija, Turkija, Saudo Arabija ir Kuveitu. Kalnuotos ir pasienio teritorijos Irako Kurdistano regione.
Raudonajame sąraše taip pat yra ir Sirija. Padėtis Sirijoje išlieka itin pavojinga beveik visoje šalies teritorijoje, įskaitant ir Damasko apylinkes.
Epizodiškai tebesitęsiantys karo veiksmai kelia ypatingą grėsmę civiliams. Galimi susirėmimai ir susišaudymai tarp konfliktuojančių pusių, oro antskrydžiai, cheminės atakos, įvairiose šalies teritorijose veikia užsienio valstybių pajėgos.
Išlieka didelė teroristinių išpuolių bei ES piliečių pagrobimų tikimybė visoje šalyje. Šalyje ribojami komerciniai skrydžiai, blokuojami keliai, uždaryti kai kurie sienos kirtimo punktai.
Raudonajame sąraše įtrauktas ir Libanas. Griežtai rekomenduotina nesilankyti, nefotografuoti ir nestebėti aplinkos palestiniečių stovyklose ar netoli jų, Bekaa slėnyje, Baalbeke, Pietų Libane ir kitose. Dėl įtemptos padėties Gazoje užsieniečiai gali greičiau būti įtarti šnipinėjimu. Tai ypač pasakytina apie Hezbollah kontroliuojamas sritis. Labai dažnai sulaikomi ne tik išvykstantys, bet ir įvažiuojantys į Libaną asmenys, jei nustatoma, kad jie lankėsi ir stebėjo minėtąsias teritorijas. Sulaikymo terminas gali trukti iki 3 savaičių.
Net turintys galiojančią Libano vizą asmenys, kurių pase yra Izraelio vizos ir (ar) įvažiavimo spaudas, į Libaną nebus įleidžiami. Toks pat draudimas galioja, jei pase yra Egipto ir Izraelio bei Jordanijos ir Izraelio sausumos sienos kirtimo žyma (spaudas).
Libano institucijos atidžiai tikrina kiekvieno atvykstančio į Libaną asmens duomenis Ieškomų ar nuteistų už nusikaltimus Libane duomenų bazėje. Kilus menkiausių įtarimų asmenys sulaikomi tol, kol neįrodo, kad įrašai duomenų bazėse su jais nesusiję. Patartina su savimi turėti gimimo liudijimo (ar kitų asmens dokumentų) kopijas, kurios padėtų įrodyti Jūsų tapatybę.
Raudonajame sąraše minima ir Jemeno valstybė. Šalyje veikia įvairios karinės grupuotės, valdžios institucijos kontroliuoja tik dalį šalies teritorijos, funkcionuoja tik dalinai ir negali užtikrinti saugumo. Dėl Jemene vykstančių karinių operacijų, vykdomų oro antskrydžių, užminuotų teritorijų kyla pavojus ir civiliams gyventojams, ypač nesaugu sostinėje Sanoje, taip pat Sada, Marib, Abyan, Al-Jawf, Shabwa ir Hadramaut regionuose, vyriausybės ir sukilėlių pajėgų susidūrimo vietose.
Dėl minėtų priežasčių, dažnų teroristinių išpuolių, didelės žmonių grobimo ir neteisėto įkalinimo grėsmės bei įvairiose šalies dalyse kylančių konfliktų rekomenduojama į šalį nevykti, o esantiems Jemene rekomenduojama skubiai išvykti iš šalies. Esant Jemene, visoje šalyje reikia laikytis ypatingų saugumo reikalavimų, kiek įmanoma riboti judėjimą šalyje, miestuose, gyvenvietėse, stebėti vietos saugumo situaciją, imtis kitų saugumo priemonių.
Įvertinkite būtinybę keliauti
Tuo metu tarp šalių, kuriose rekomenduojama įvertinti būtinybę keliauti įtrauktos kone visos likusios regiono šalys – Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Izraelis, Saudo Arabija, Jordanija ir Egiptas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) komentuoja, kad šiuo metu Artimųjų Rytų šalyse saugumo situacija išlieka įtempta ir bet kuriuo metu gali pasikeisti.
Todėl prieš keliaujant į vieną iš šių šalių gyventojai yra raginami užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje ir atsisiųsti mobiliąją programėlę „Keliauk saugiai“ ir taip turėti visą svarbiausią informaciją vienoje vietoje, įskaitant Lietuvos atstovybių užsienyje kontaktus, pasiekiamus ir be interneto ryšio.
„Nusprendęs vykti į valstybę, kuriai nustatytas raudonas („Rekomenduojama nevykti“) arba juodas („Rekomenduojama nedelsiant išvykti“) įspėjimo lygis, atsakomybę už savo saugumą prisiima keliaujantysis. Primename, jog padidintos rizikos šalyse konsulinė pagalba gali būti teikiama tik itin ribota apimtimi arba iš viso neteikiama“, – pažymi URM.
Ministerija taip pat rekomenduoja vykstant į užsienį įsigyti ir keliaujančių poreikius atitinkantį kelionės draudimą, kuris galėtų padengti visus kelionės metu patirtus nuostolius.
URM taip pat primena, jog prireikus konsulinės pagalbos galima kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio šalyse.
Pirminė konsultacija skubios konsulinės pagalbos klausimais ne darbo laiku teikiama Užsienio reikalų ministerijos bendruoju telefonu +370 5 236 2444 ir el. paštu [email protected].
„Jeigu užsienio valstybėje Lietuvos diplomatinės atstovybės nėra, dėl konsulinės pagalbos Lietuvos piliečiai gali kreiptis į bet kurią Europos Sąjungos valstybės narės atstovybę ar konsulinę įstaigą“, – akcentavo URM.
JAV įspėja piliečius Artimuosiuose Rytuose pasiruošti išvykti
Pranešimuose piliečiai raginami tikrinti skrydžių informaciją ir laikytis vietos pareigūnų saugumo patarimų.
„Šiuo metu Artimuosiuose Rytuose esantys amerikiečiai turėtų būti atsargūs bei itin budrūs ir pasirengę skrydžių atšaukimui, periodiškam oro erdvės uždarymui bei galimiems kelionių sutrikimams“, – teigiama juose.
Jordanijoje esantiems amerikiečiams nurodyta nesilankyti ten esančiose JAV karinėse bazėse, kurios neseniai buvo apšaudytos Irano raketomis, o Izraelyje jie paraginti išsiaiškinti artimiausios slėptuvės vietą.
„Irano režimas yra nenuspėjamas, kaip rodo jo pastarieji sprendimai be įspėjimo ar provokacijų pulti regiono teritorijas, taip pat išplėsti atakas į vietoves, į kurias anksčiau nebuvo taikomasi (pavyzdžiui, Egiptą)“, – rašoma JAV ambasados Jeruzalėje interneto svetainėje.
Prieš savaitę trečiadienį dronas smogė Egipto uoste prisišvartavusiam JAV priklausančiam dujų laivui, ten kilo gaisras. Egiptas atlieka tyrimą, tačiau kol kas neapkaltino jokios grupuotės įvykdžius šį išpuolį.
Tuo tarpu Irano kariuomenė apkaltino Vašingtoną įtampos didinimu regione ir perspėjo: „Bet kuri šalis, tarnaujanti kaip gynybinis skydas nusikalstamai ir agresyviai JAV, bus apimta karo liepsnų.“
Šią savaitę Iranas ir JAV atnaujino naktinius susišaudymus po kelias dienas trukusios kovos pertraukos, nors naktį iš penktadienio į šeštadienį apie jokius smūgius nebuvo pranešta.
Karas Artimuosiuose Rytuose kilo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis atakavo Iraną, o šis atsakė raketų ir dronų smūgiais visame regione.
Irano kariuomenė kaltina JAV įtampos didinimu regione
Irano kariuomenė šeštadienį apkaltino Jungtines Valstijas įtampos didinimu Artimuosiuose Rytuose.
Ji taip pat įspėjo regiono šalis nebendradarbiauti su Vašingtonu vykstančio konflikto metu.
„Jungtinės Valstijos sparčiai žengia įtampos didinimo regione keliu“, – pareiškė Irano kariuomenės centrinės vadovybės vadovas Ali Abdollahi.
„Bet kuri šalis, tarnaujanti kaip gynybinis skydas nusikalstamai ir agresyviai JAV, bus apimta karo liepsnų“, – sakoma jo pareiškime, kuris buvo perskaitytas per valstybinę televiziją.
JAV žiniasklaida pranešė, kad jis svarsto galimybę jau šį savaitgalį atnaujinti stiprius smūgius, taip pat ir energetikos infrastruktūrai.
Šią savaitę, po kelias dienas trukusios kovų pertraukos, Iranas ir JAV vėl pradėjo naktinius susišaudymus, nors iš penktadienio į šeštadienį apie jokius smūgius nebuvo pranešta.
Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis atakavo Iraną, o šis atsakė raketų ir dronų smūgiais visame regione.
Donaldas Trumpas grasina suduoti Iranui „labai stiprų“ smūgį
JAV žiniasklaidai pranešus, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę jau šį savaitgalį atnaujinti stiprius smūgius prieš Teheraną, nusitaikant ir į energetikos infrastruktūros objektus, jis penktadienį pagrasino suduoti Iranui „labai stiprų“ smūgį.
Po daugiau nei penkių mėnesių karo, kuris prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis sudavė smūgius Iranui, konflikto pabaigos nematyti, o atsakomieji išpuoliai vėl atsinaujino.
„Mes jiems suduosime labai stiprų smūgį ir, žinote, tam tikru momentu jie pasakys: „Mes tiesiog nebegalime to tverti“, – penktadienį kalbėjo D. Trumpas, pirmininkaudamas kabineto posėdžiui prezidento rezidencijoje Kemp Deivide, Merilando valstijoje.
Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, vėliau pranešė, kad D. Trumpas įsakė surengti naują ataką, kuria siekiama įtikinti Teheraną pasiduoti ir kuri gali prasidėti jau šį savaitgalį.
Tuo tarpu „CBS News“ pranešė, kad JAV ir Izraelis planuoja bendrus smūgius su energetika susijusiems objektams, kurie gali būti rengiami visą savaitgalį. Tikėtina, kad tokie taikiniai bus naftos perdirbimo gamyklos ir jėgainės.
D. Trumpas per visą karą ne kartą grasino smogti gyvybiškai svarbiai Irano infrastruktūrai, o praėjusią savaitę pažadėjo sugriauti po tiltą ar jėgainę kiekvieną kartą, kai bus užpulti laivai gyvybiškai svarbiame Hormuzo sąsiauryje.
Prezidentas dar nebuvo davęs žalios šviesos šiai kampanijai, tačiau Izraelis ir JAV koordinavo veiksmus, pranešė CBS, remdamasi keliais neįvardytais šaltiniais.
Šis pranešimas pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu lankėsi Vašingtone ir susitiko su D. Trumpu bei JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.
Kai kurie Baltųjų rūmų patarėjai kabineto posėdyje išreiškė griežtą nepritarimą šiam planui, teigiama CBS pranešime.
Jei planas būtų įgyvendintas, tai būtų pirmas kartas šiame karo etape, kai Izraelis prisijungtų prie atakų prieš Iraną.
