Artėjantis šildymo sezonas Lietuvos gyventojams gali tapti rimtu finansiniu išbandymu. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėja, kad šildymo sąskaitos gali išaugti net 20–40 procentų. Negana to, brangstanti energija gali pakelti ir kasdien perkamų maisto produktų kainas. Labiausiai neramina tai, kad didžiausi pokyčiai dar gali būti priešakyje.

Skaičiai, kurie gali išgąsdinti

TV3 Žinių laidoje kalbėjęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikė tris galimus šildymo kainų scenarijus.

Jo vertinimu, palankiausiu atveju šildymas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, galėtų pabrangti apie 20 procentų. Labiau tikėtinas scenarijus – maždaug 30 procentų augimas, o nepalankiausiomis aplinkybėmis jis galėtų siekti net 40 procentų.

Tai nėra jau patvirtinti tarifai – ekonomisto prognozė, priklausanti nuo energijos išteklių kainų ir kitų aplinkybių.

Galimas šildymo sąskaitų padidėjimas

20 %

Palankus

30 %

Tikėtinas

40 %

Nepalankus

Pavyzdžiui, jeigu pernai už šildymą šeima mokėjo 100 eurų per mėnesį, pagal šiuos scenarijus sąskaita galėtų siekti nuo 120 iki 140 eurų.

Energetikos kainos kelia nerimą

Pagrindinė nerimo priežastis – smarkiai pabrangę energijos ištekliai.

Ekonomisto pateiktais duomenimis, per metus biokuro kaina padidėjo apie 60 procentų, o gamtinių dujų – net 180 procentų.

Šie skaičiai svarbūs todėl, kad Lietuvos centralizuoto šildymo kainoms įtakos turi tiek biokuras, tiek dujos.

Vis dėlto energijos išteklių kainų šuolis nereiškia, kad tokiu pačiu procentu automatiškai padidės ir galutinės gyventojų sąskaitos.

Brangs ne tik šildymas, bet ir maistas

Nemalonūs pokyčiai gali pasiekti ir parduotuves.

A. Izgorodinas prognozuoja, kad kai kurių maisto produktų, ypač kepinių ir daržovių, kainos gali pakilti maždaug 5–7 procentais.

Šių produktų gamyba ir tiekimas itin priklauso nuo elektros, šildymo bei transportavimo sąnaudų.

Nors gamintojai stengiasi vengti staigių kainų šuolių dėl silpnesnio vartojimo, augančios išlaidos gali priversti juos peržiūrėti kainas.

Tačiau ekonomistas neprognozuoja, kad visas maistas brangs vienodai.

Viskas priklausys nuo žiemos

Dar vienas svarbus veiksnys – orai.

Pasak ekonomisto, Europos dujų saugyklose sukauptos palyginti mažos atsargos, todėl šaltos žiemos atveju kainų spaudimas galėtų dar sustiprėti.

Jis neatmeta galimybės, kad sausį, vasarį ar kovą dujos gali papildomai pabrangti apie 20 procentų.

Kita vertus, jeigu žiema bus švelnesnė, energijos paklausa gali būti mažesnė, o kainų augimas – nuosaikesnis.

Ar Lietuvos laukia ekonominė krizė?

Nepaisant nerimą keliančių prognozių, A. Izgorodinas nemato pagrindo kalbėti apie artėjančią Lietuvos ekonomikos krizę.

Jo vertinimu, šalies ūkis išlieka pakankamai stiprus, o Europos ekonomikos atsigavimas ir investicijos į gynybą palaiko aktyvumą.

Taigi gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms išlaidoms, tačiau blogiausias scenarijus nėra neišvengiamas. Kiek iš tiesų kainuos šildymas ir kasdieniai pirkiniai, priklausys nuo žiemos temperatūrų, energijos rinkų bei konkrečių tiekėjų kainodaros.