Sekmadienio rytą dalį Lietuvos pažadino nerimą keliantis perspėjimas – paskelbtas raudonas oro pavojus. Į šalies oro erdvę įskrido neatpažintas objektas, o jam perimti buvo pakelti NATO naikintuvai. Tačiau nors kariniai radarai sekė įtartiną taikinį, pilotai jo nenumušė. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paaiškino, kas sutrukdė priimti tokį sprendimą. Vėliau Pasvalio rajone aptiktos galimos drono nuolaužos, o pareigūnai pranešė ir apie galimai apgadintą automobilį.
Gyventojai sulaukė nerimą keliančio perspėjimo
Spalio 18-osios rytą Lietuvos kariuomenės radarai užfiksavo įtartiną objektą, judėjusį šalies oro erdvėje.
Reaguojant į galimą grėsmę, 6.15 val. buvo aktyvuoti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Netrukus gyventojams pradėti siųsti perspėjimai apie oro pavojų.
Raudonas pavojaus lygis buvo paskelbtas Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, perspėjimai pasiekė ir Kauno regioną.
Tokio pobūdžio signalas reiškia, kad gyventojai turi nedelsdami ieškoti saugios vietos ir vadovautis oficialiais institucijų nurodymais.
Tačiau situacija tapo dar labiau neįprasta, kai paaiškėjo, kad net į orą pakilę naikintuvai negali tiksliai nustatyti, kas skrenda virš Lietuvos.
Ministras paaiškino, kodėl objektas nebuvo numuštas
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas LRT radijui paaiškino, kad objektą užfiksavo tiek Lietuvos kariuomenės, tiek naikintuvų radarai.
Tačiau vien radarų duomenų šioje situacijoje nepakako.
Pasak ministro, taikos metu prieš priimant sprendimą numušti įtartiną objektą būtina nustatyti, kas tai yra ir kokią grėsmę jis kelia.
Būtent čia kilo didžiausia problema.
Dėl rūko ir debesuotumo naikintuvų pilotai negalėjo vizualiai atpažinti objekto.
Nebuvo įmanoma patikimai patvirtinti, ar tai dronas, ir įvertinti jo pavojingumo.
Todėl sprendimas naikinti taikinį nebuvo priimtas.
Ši aplinkybė iškėlė svarbų klausimą – kaip užtikrinti šalies oro erdvės saugumą, kai blogos oro sąlygos trukdo atpažinti galimą grėsmę?
Įtartinas objektas dingo iš radarų
Lietuvos kariuomenė informavo, kad kurį laiką sekto objekto signalas galiausiai dingo.
Paskutinė jo buvimo vieta buvo fiksuojama ties Biržų ir Pasvalio rajonų riba.
NATO naikintuvai grįžo į bazę, o į galimą objekto dingimo vietą buvo išsiųsti kariai.
Iš pradžių neatmesta galimybė, kad objektas galėjo išskristi į Latviją.
Tačiau vėliau pasirodė naujos informacijos.
Pasvalio rajono gyventojai pranešė apie galimą sprogimą.
Tarnybos pradėjo tikrinti, ar šie pranešimai gali būti susiję su radaruose stebėtu objektu.
Pasvalio rajone – netikėtas radinys
Vėliau Pasvalio rajone aptiktos smulkios nuolaužos, kurios, kaip įtariama, galėjo priklausyti dronui.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad pagrindiniai objekto komponentai tuo metu dar nebuvo rasti.
Paieškoms buvo apribota maždaug penkių kilometrų spindulio teritorija.
Į įvykio vietą atvyko Lietuvos kariuomenės, Karo policijos ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Paieškose taip pat pasitelktas sraigtasparnis.
Pareigūnai siekia surasti kuo daugiau objekto dalių, kad galėtų nustatyti jo kilmę, paskirtį ir galimą pavojingumą.
Ministras taip pat pranešė, kad galimos drono nuolaužos galėjo apgadinti civilinį automobilį.
Kol kas nėra pagrindo tvirtinti, kad tai buvo tyčinis išpuolis prieš Lietuvą.
Paaiškėjo, iš kur galėjo atskristi dronas
Naujausiais Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtartinas objektas į Lietuvos oro erdvę preliminariai įskrido iš Lenkijos teritorijos.
Tai nereiškia, kad dronas priklausė Lenkijai ar buvo iš ten paleistas – kol kas nustatoma tik galima jo skrydžio kryptis.
R. Kaunas pranešė susisiekęs su Lenkijos gynybos ministru ir paprašęs bendradarbiauti tiriant incidentą.
Lietuvos pareigūnai tikisi, kad bendras tyrimas padės išsiaiškinti, iš kur objektas atskrido, kokio tipo tai buvo bepilotis orlaivis ir kodėl jis pateko į Lietuvos oro erdvę.
Oro pavojus atšauktas, tačiau tyrimas tęsiasi
Sekmadienio rytą paskelbtas oro pavojus buvo atšauktas. Gyventojams leista palikti priedangas ir grįžti prie įprastos veiklos.
Dėl incidento trumpam buvo sutrikdyta Kauno ir Šiaulių oro uostų veikla. Kaune vėlavo du skrydžiai – į Kopenhagą ir Barį.
Nors tiesioginis oro pavojus baigėsi, pareigūnų darbas Pasvalio rajone tęsiasi.
Kol nebus surinktos ir ištirtos pagrindinės nuolaužos, nebus galima patikimai atsakyti, ar objektas turėjo sprogstamąjį užtaisą ir kokia buvo jo paskirtis.
Gyventojų prašoma radus į drono dalis panašių daiktų prie jų nesiartinti, jų neliesti ir nedelsiant pranešti telefonu 112.
Šis incidentas iškėlė svarbų klausimą: kodėl net pakilus NATO naikintuvams įtartino objekto nepavyko sustabdyti? Ministro paaiškinimu, lemiama kliūtimi tapo rūkas ir debesuotumas. Tačiau galutiniai atsakymai apie patį objektą dar laukia tyrėjų išvadų.





