Lietuvoje užfiksuota dar viena mirtis nuo erkinio encefalito. Rugsėjį Vilniaus apskrityje mirė vyresnis nei 80 metų žmogus, o tai jau penktasis šios ligos pareikalautas gyvybės atvejis šiemet. Medikai perspėja: nors ruduo įsibėgėjo ir oras vėsta, pavojus niekur nedingo. Erkės vis dar gali būti aktyvios, o jų platinama infekcija kartais palieka pasekmių visam gyvenimui.

Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad erkinis encefalitas Lietuvoje išlieka rimta visuomenės sveikatos problema.

Ypač neramina tai, kad naujausias mirties atvejis užregistruotas žmogui, kuris buvo paskiepytas nuo šios ligos.

Mirė vyresnis nei 80 metų žmogus

Rugsėjo mėnesį Vilniaus apskrityje nuo erkinio encefalito mirė vyresnių nei 80 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo.

NVSC duomenimis, žmogus sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo gavęs daugiau nei tris erkinio encefalito vakcinos dozes.

Paskutinė dozė suleista 2025 metais.

Tai penktoji Lietuvoje šiemet užregistruota mirtis nuo erkinio encefalito.

Specialistai pabrėžia, kad vyresnis amžius ir gretutinės ligos gali didinti sunkios ligos eigos riziką.

Tačiau vien šis atvejis nereiškia, kad skiepai neveiksmingi. Nė viena vakcina neužtikrina absoliučios apsaugos, o vyresnių žmonių imuninis atsakas gali būti silpnesnis.

Skaičiai kelia nerimą

459

Susirgimai per 2026 m. sausį–rugsėjį

5

Mirtys per tą patį laikotarpį

47

Rugsėjį hospitalizuoti pacientai

NVSC paskelbti erkinio encefalito duomenys.

Vien rugsėjį Lietuvoje užregistruoti 79 nauji erkinio encefalito atvejai.

Net 47 susirgusiems žmonėms prireikė gydymo ligoninėje.

Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius iš viso nustatyti 459 susirgimai ir penkios mirtys.

Palyginimui, per atitinkamą 2025 metų laikotarpį buvo registruoti 438 susirgimai ir trys mirtys.

Taigi šiemet užfiksuota daugiau tiek susirgimų, tiek mirtinų atvejų.

Ypač svarbu tai, kad net ir išgyvenus sunkią infekciją sveikatos problemos gali išlikti ilgai.

Lietuva – viena pavojingiausių vietų Europoje

Lietuva jau daugelį metų priskiriama prie šalių, kuriose erkinis encefalitas yra plačiai paplitęs.

NVSC specialistė Milda Žygutienė yra atkreipusi dėmesį, kad pagal sergamumo rodiklį Lietuva išlieka tarp pirmaujančių Europos valstybių.

Pavojus tyko ne tik miškuose.

Užsikrėsti galima ir miesto parkuose, soduose, sodybose ar kitose žaliuosiuose plotuose.

Erkės mėgsta drėgnas, žole ir krūmais apaugusias vietas.

Todėl net trumpas pasivaikščiojimas gamtoje gali baigtis erkės įsisiurbimu.

Klimato kaita taip pat keičia erkių aktyvumo laikotarpį.

Dėl švelnesnių rudens ir žiemos orų jos gali išlikti aktyvios ilgiau nei anksčiau.

Pirmieji simptomai gali suklaidinti

Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, galinti pažeisti centrinę nervų sistemą.

Liga neretai prasideda požymiais, kurie primena gripą ar kitą įprastą virusinę infekciją.

Žmogus gali jausti karščiavimą, silpnumą, galvos ir raumenų skausmus.

Kai kuriais atvejais po pirmosios ligos fazės būklė trumpam pagerėja.

Tačiau vėliau gali prasidėti antroji, gerokai pavojingesnė fazė, kai virusas pažeidžia smegenų dangalus, smegenis ar nugaros smegenis.

Tuomet gali atsirasti stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, sąmonės pakitimai ar galūnių silpnumas.

Jeigu po galimo erkės įsisiurbimo pasireiškia stiprus galvos skausmas, aukšta temperatūra, sprando sustingimas ar neurologiniai simptomai, būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos.

Kai kuriems pasekmės lieka visam gyvenimui

Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja docentė Daiva Radzišauskienė yra pabrėžusi, kad erkinis encefalitas gali būti gyvybei pavojinga liga.

Sunkiausiais atvejais pažeidžiamos smegenų sritys, atsakingos už svarbias organizmo funkcijas.

Gali išsivystyti galūnių paralyžius, kvėpavimo sutrikimai ir kitos sunkios komplikacijos.

Pasak gydytojos, maždaug trečdaliui susirgusiųjų gali likti ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Daliai pacientų jie būna itin sunkūs.

Net ir pasibaigus ūmiai ligos fazei žmogui gali prireikti kelių mėnesių ar dar ilgesnio sveikimo laikotarpio.

Kai kuriems išlieka nuovargis, atminties ir dėmesio sutrikimai, galvos skausmai, pusiausvyros problemos ar kiti neurologiniai simptomai.

Gydytoja yra prisiminusi ir savo praktikoje pasitaikiusį atvejį, kai nuo šios ligos staiga mirė 44 metų pacientas.

Tai primena, kad nors vyresniame amžiuje sunkių komplikacijų rizika didesnė, jauni žmonės taip pat nėra visiškai apsaugoti.

Kodėl nuo šios ligos nėra specifinio gydymo?

Erkinį encefalitą sukelia virusas.

Skirtingai nuo kai kurių kitų infekcijų, šiuo metu nėra specifinio antivirusinio vaisto, kuris patikimai sunaikintų erkinio encefalito virusą žmogaus organizme.

Gydymas daugiausia skirtas simptomams lengvinti, komplikacijoms kontroliuoti ir gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Sunkiai sergantiems pacientams gali prireikti intensyviosios terapijos.

Būtent todėl prevencija turi tokią didelę reikšmę.

Nuo erkinio encefalito galima skiepytis, o tinkamai atlikta vakcinacija labai sumažina susirgimo riziką.

Tačiau vakcina neapsaugo nuo visų erkių platinamų ligų, įskaitant Laimo ligą.

Kodėl mirė paskiepytas žmogus?

Naujausias mirties atvejis gali sukelti klausimų dėl vakcinacijos.

Vis dėlto specialistai primena, kad vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema dažnai reaguoja silpniau.

Net ir tinkamai paskiepytam žmogui gali nesusiformuoti pakankamas apsauginis imuninis atsakas.

Be to, didesnę sunkios ligos riziką gali lemti lėtinės ligos ar kiti sveikatos sutrikimai.

Tai nereiškia, kad skiepytis neverta.

Priešingai – vakcinacija išlieka svarbiausia specifine erkinio encefalito prevencijos priemone.

Gydytoja D. Radzišauskienė pabrėžia, kad ypač svarbu laiku atnaujinti sustiprinamąsias vakcinos dozes.

Daliai jaunesnių suaugusiųjų jos rekomenduojamos kas penkerius metus, o vyresniems žmonėms – dažniau, dažnai kas trejus metus.

Tikslus intervalas priklauso nuo amžiaus, vakcinos ir skiepijimo schemos, todėl jį reikėtų pasitikslinti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kas Lietuvoje gali pasiskiepyti nemokamai?

Nuo 2025 metų gruodžio 9 dienos valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito Lietuvoje gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.

Ši amžiaus grupė pasirinkta siekiant sumažinti sunkių ligos formų ir komplikacijų riziką.

Kitų amžiaus grupių gyventojai, jeigu jiems netaikomos kitos kompensavimo sąlygos, paprastai gali skiepytis savo lėšomis.

Skiepai atliekami gydymo įstaigose ir kai kuriose vaistinėse.

Norintiems pasiskiepyti svarbu žinoti, kad patikimai apsaugai susiformuoti reikalinga nustatyta vakcinacijos schema.

Todėl geriausia dėl skiepų pasirūpinti iš anksto, nelaukiant aktyviausio erkių sezono.

Kaip apsisaugoti rudenį?

Nors rudenį erkės tampa mažiau aktyvios, šiltesnėmis dienomis jos vis dar gali kelti pavojų.

Specialistai rekomenduoja laikytis kelių paprastų atsargumo priemonių:

• Einant į mišką ar aukštesnę žolę dėvėti uždarus, šviesesnius drabužius.
• Naudoti erkes atbaidančias priemones pagal gamintojo nurodymus.
• Grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius ir sritis už ausų.
• Pastebėtą įsisiurbusią erkę kuo greičiau pašalinti tinkamu pincetu.
• Pasitikrinti, ar neatėjo laikas sustiprinamajai erkinio encefalito vakcinos dozei.

Svarbu prisiminti, kad erkinio encefalito virusas gali būti perduotas labai greitai po erkės įsisiurbimo.

Todėl greitas erkės pašalinimas yra naudingas, bet negarantuoja apsaugos nuo šios infekcijos.

Medikai perspėja: pavojus dar nepraėjo

2026 metų rugsėjį Lietuvoje užregistruota penktoji mirtis nuo erkinio encefalito.

Per devynis mėnesius šia liga susirgo 459 žmonės, o beveik penkioms dešimtims vien rugsėjį prireikė gydymo ligoninėje.

Nors vėstant orams užsikrėtimo rizika paprastai mažėja, medikai ragina neprarasti budrumo.

Pavojingiausia šios infekcijos savybė – jos nenuspėjamumas. Vieniems ji gali priminti nesunkų virusinį susirgimą, o kitiems sukelti sunkų smegenų uždegimą ir negrįžtamus sveikatos sutrikimus.

Todėl svarbu ne tik saugotis erkių, bet ir laiku pasirūpinti skiepais bei neatidėlioti kreipimosi į gydytojus, jeigu atsiranda nerimą keliančių simptomų.