Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politinėje arenoje vėl nuskambėjo aštrūs pareiškimai. Premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei baigiant pirmąsias 100 darbo dienų, politologai negailėjo pastabų. Nors naujojo Vyriausybės vadovo bendravimo stilius vertinamas kaip santūresnis nei jo pirmtakės, ekspertai kelia klausimą, ar už pasikeitusios retorikos slypi pakankamai aiškūs sprendimai Lietuvos gyventojams.
Po 100 dienų – netikėtas palyginimas
Spalio 25 dieną paskelbtoje televizijos laidos „Dienos pjūvis“ diskusijoje Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius aptarė M. Sinkevičiaus Vyriausybės darbą.
V. Valentinavičius išskyrė vieną ryškiausių premjero komunikacijos bruožų – siekį atrodyti santūresniam už ankstesnę Vyriausybės vadovę Ingą Ruginienę.
Politologas tokį įspūdį apibūdino trumpa fraze: „Aš ne Ruginienė.“
Pasak jo, M. Sinkevičiui pavyko sukurti ramesnio ir labiau apgalvotai kalbančio politiko įvaizdį. Vis dėlto ekspertas suabejojo, ar vien pasikeitusio bendravimo stiliaus pakanka sėkmingam Vyriausybės darbui.
Įspėjo apie svarbesnę problemą
V. Valentinavičiaus vertinimu, visuomenė jau turėjo galimybę susipažinti su naujojo premjero bendravimo stiliumi, tačiau dabar svarbiau išgirsti konkrečias politines idėjas.
Politologas teigė pasigendantis savarankiškos M. Sinkevičiaus programinės krypties.
Jo nuomone, dalis Vyriausybės akcentuojamų klausimų labiau primena Prezidentūros politinę darbotvarkę.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į gyventojų kasdienybę veikiančias problemas – kuro kainas ir pragyvenimo išlaidas.
V. Valentinavičiaus vertinimu, šioms temoms Vyriausybė skiria nepakankamai dėmesio.
Politologas pabrėžė, kad žmonėms svarbu ne tik tai, kaip premjeras kalba, bet ir kokius konkrečius sprendimus jis siūlo.
Išskyrė dvi svarbiausias kryptis
Kitas diskusijoje dalyvavęs politologas M. Baltrukevičius pateikė kiek kitokį vertinimą.
Jis pastebėjo, kad M. Sinkevičiaus Vyriausybės formavimas buvo sklandesnis nei kai kurie ankstesni procesai.
Eksperto nuomone, per pirmąsias 100 dienų išryškėjo dvi svarbiausios premjero politinės kryptys – migracija ir demografija.
Vis dėlto M. Baltrukevičius kėlė klausimų dėl siūlomų demografinių priemonių veiksmingumo.
Jo teigimu, ne visų pasiūlymų ryšys su gimstamumo skatinimu yra aiškus.
Kalbėdamas apie migraciją, politologas pažymėjo, kad griežtesnė pozicija šiuo klausimu pastebima ir kitų Lietuvos politikų pasisakymuose.
Dėmesio centre – ir ankstesnės istorijos
Diskusijoje prisimintos ir premjero viešojoje erdvėje aptarinėtos istorijos, susijusios su Raudondvario dvaru bei jo disertacija.
V. Valentinavičius svarstė, kad šios temos jau nebėra pagrindinis visuomenės dėmesio objektas.
Tačiau, jo vertinimu, daug svarbesnis išbandymas Vyriausybei – valstybės biudžeto svarstymas.
Politologas kritiškai atsiliepė apie siūlomą fiskalinę kryptį ir išsakė abejonių dėl valstybės skolinimosi.
Eksperto nuomone, būtent ekonominiai sprendimai gali tapti svarbiausiu išbandymu M. Sinkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei.
Kas laukia premjero toliau?
Pirmosios 100 Vyriausybės darbo dienų tapo proga įvertinti ne tik premjero viešus pasisakymus, bet ir jo politinius prioritetus.
Abu diskusijoje dalyvavę ekspertai atkreipė dėmesį į migracijos ir demografijos temas, tačiau skirtingai vertino Vyriausybės darbo pradžią.
Vienas pabrėžė sklandesnį komandos formavimą ir išryškėjusias veiklos kryptis, kitas pasigedo savarankiškos premjero politinės programos.
Svarbiausias klausimas dabar – ar M. Sinkevičiaus Vyriausybė sugebės savo prioritetus paversti konkrečiais rezultatais, kuriuos pajustų šalies gyventojai.
Artimiausiu reikšmingu politiniu išbandymu taps 2027 metų valstybės biudžeto svarstymas.
