Kamilė Lukauskytė
Prekybos tinklo „Maxima“ savitarnos kasose atsiranda vis daugiau išmaniųjų technologijų. Pirkėjams, bandantiems brangesnes prekes įsigyti už mažesnę kainą, tai gali tapti nemalonia staigmena – nauja sistema geba pastebėti tai, ko anksčiau galėjo nepamatyti net parduotuvės darbuotojai.
Lietuvoje sukurta dirbtinio intelekto technologija jau naudojama dalyje prekybos tinklo parduotuvių. Pasak bendrovės atstovų, rezultatai pastebimi: sukčiavimo atvejų ten sumažėjo daugiau kaip 30 procentų.
Sistema atpažįsta, ką iš tikrųjų perkate
Naujasis sprendimas skirtas savitarnos kasoms, kuriose pirkėjai patys sveria ir registruoja vaisius, daržoves, kepinius bei kitas nesupakuotas prekes.
Pasitaiko atvejų, kai žmogus pasirenka pigesnės prekės kodą, nors iš tiesų perka brangesnį produktą. Pavyzdžiui, vietoj vienos rūšies vaisių kasoje gali būti pažymėti pigesni.
Dirbtinio intelekto sistema analizuoja registruojamas prekes ir padeda nustatyti galimus neatitikimus.
Be to, technologija gali pastebėti ir bandymus sukeisti prekių brūkšninius kodus.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovės Ernestos Vareikytės teigimu, vieno tokio sukčiavimo atvejo nuostolis gali siekti nuo kelių iki kelių šimtų eurų.
Rezultatai nustebino net prekybininkus
Prekybos tinklo duomenimis, parduotuvėse, kuriose naudojama naujoji technologija, galimų sukčiavimo atvejų sumažėjo daugiau nei trečdaliu.
Sistema vadinasi „ScanWatch Retail Suite“. Ją sukūrė Lietuvos prekybos technologijų bendrovė „Neto Baltic“, bendradarbiaudama su technologijų įmone „Agmis“.
Prieš pradedant platesnį diegimą sprendimas beveik dvejus metus buvo išbandomas ir tobulinamas realiose parduotuvėse.
Svarbu tai, kad dirbtinis intelektas nėra vienintelė apsaugos priemonė. Prekybininkai taip pat naudoja vaizdo stebėjimo sistemas, analizuoja prekių likučius ir tikrina nustatytus neatitikimus.
O kas, jeigu pirkėjas tiesiog suklysta?
Naujos technologijos kelia ir kitą klausimą – ar dėl jų nebus dažniau stabdomi sąžiningai apsiperkantys žmonės?
„Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis pabrėžia, kad sistema turi ne tik atpažinti galimą sukčiavimą, bet ir netrukdyti pirkėjams.
Bendrovės duomenimis, klaidingi sistemos suveikimai sudaro mažiau nei 4 procentus atsiskaitymų, kuriuose perkamos nesupakuotos prekės.
Skirtinguose prekybos tinkluose galimi įvairūs reagavimo būdai. Vienur pastebėjus neatitikimą atsiskaitymas gali būti sustabdytas, kol atvyks darbuotojas. Kitur pirkėjui pirmiausia leidžiama pačiam ištaisyti klaidą.
Todėl ne kiekvienas sistemos perspėjimas reiškia, kad žmogus įtariamas tyčiniu sukčiavimu.
Naujovė gali pasiekti ir kaimynines šalis
Technologijos kūrėjai pabrėžia, kad dirbtinio intelekto veikimas nuolat tobulinamas. Parduotuvės darbuotojai fiksuoja, kurie sistemos perspėjimai buvo pagrįsti, o ši informacija naudojama tikslumui gerinti.
„Maxima“ taip pat apmoko apsaugos darbuotojus, kaip reaguoti į sistemos užfiksuotus galimus pažeidimus.
Įgyvendinus projektą Lietuvoje, svarstoma technologiją pradėti naudoti ir kitose Baltijos valstybėse.
Pirkėjams tai reiškia vieną svarbų pokytį: savitarnos kasose vis sunkiau liks nepastebėtam neteisingai pasirinktam prekės kodui. Tačiau sąžiningai apsiperkantiems žmonėms naujoji sistema turėtų leisti ir toliau naudotis įprastu savitarnos patogumu.
