Lietuvoje įsiplieskė aštrus ginčas dėl prastėjančių kelių ir milijonų eurų, skiriamų jų remontui. Susisiekimo ministras Juras Taminskas negailėjo kritikos asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovui Šarūnui Frolenko. Ministras pareiškė, kad kelių rangovai turėtų mažiau reikalauti papildomų pinigų ir daugiau dėmesio skirti darbų kokybei.

Konfliktas kilo po perspėjimų, kad Lietuvos kelių būklė blogėja gerokai greičiau, nei juos spėjama remontuoti.

Ministras rėžė: rūpinkitės savo įmonėmis

J. Taminskas sureagavo į Š. Frolenko išsakytą kritiką dėl kitų metų kelių finansavimo.

Asociacijos vadovas perspėjo, kad valstybė neskiria pakankamai lėšų keliams atnaujinti, todėl ateityje jų būklė gali tapti dar prastesnė.

Tačiau ministras į problemą pažvelgė iš kitos pusės.

Pasak jo, kelių sektoriaus atstovai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už rangovų atliekamus darbus.

J. Taminskas viešai apkaltino asociacijai priklausančias įmones darant kelių remonto broką.

Ministras taip pat pareiškė, kad valstybė neturėtų mokėti daugiau vien tam, kad privačios bendrovės galėtų uždirbti didesnį pelną.

Jo teigimu, svarbiausia užtikrinti kokybiškus darbus ir racionalų valstybės lėšų naudojimą.

Tai buvo tiesioginis atsakas į verslo atstovų raginimus didinti kelių finansavimą.

Skaičiai kelia nerimą: blogų kelių daugėja

Asociacija „Lietuvos keliai“ pateikė skaičius, kurie atskleidžia problemos mastą.

Jos vertinimu, šiuo metu Lietuvoje prastos būklės yra apie 8,6 tūkstančio kilometrų valstybinės reikšmės kelių.

Tai sudaro maždaug 41 procentą viso valstybinės reikšmės kelių tinklo.

Asociacijos vadovas Š. Frolenko atkreipė dėmesį į dar vieną nerimą keliančią aplinkybę.

Kasmet Lietuvoje atnaujinama apie 300 kilometrų kelių, tačiau tuo pačiu laikotarpiu prastos būklės kelių padaugėja mažiausiai 700 kilometrų.

Tai reiškia, kad kelių nusidėvėjimas vyksta sparčiau už jų atnaujinimą.

Jeigu tokios tendencijos išliktų, asociacijos skaičiavimais, po dešimtmečio prastos būklės galėtų būti jau apie 70 procentų valstybinės reikšmės kelių.

Tai prognozė, paremta dabartinėmis tendencijomis, o ne neišvengiamas scenarijus.

Prasti keliai kainuoja šimtus milijonų

Prasta kelių būklė nėra vien nepatogumas vairuotojams.

Asociacija „Lietuvos keliai“ apskaičiavo, kad dėl susidėvėjusios infrastruktūros Lietuvos gyventojai ir verslas kasmet patiria apie 316 milijonų eurų nuostolių.

Į šią sumą įtraukiamos didesnės degalų sąnaudos, automobilių eksploatavimo ir remonto išlaidos bei kelionėse prarandamas laikas.

Šis skaičius yra asociacijos pateiktas ekonominis vertinimas, o ne tiesioginė suma, kurią valstybė kasmet išmoka vairuotojams.

Vis dėlto jis parodo, kad prasti keliai gali kainuoti ne tik dėl būtinybės juos remontuoti, bet ir dėl kasdienio poveikio eismui.

Š. Frolenko teigimu, neatnaujinant kelių pakankamu tempu šie nuostoliai ateityje tik didėtų.

Kitąmet keliams – 66 milijonais mažiau

Ginčo centre atsidūrė ir 2027 metų valstybės biudžeto projektas.

Jame keliams numatoma skirti 749,3 mln. eurų.

Šiemet finansavimas siekia 815,5 mln. eurų.

Kelių finansavimas valstybės biudžete

2026 metai

815,5 mln. €

2027 metų projektas

749,3 mln. €

66,2 mln. eurų mažiau

Tačiau Finansų ministerija pabrėžia svarbų skirtumą.

Bendras finansavimas mažėja iš dalies dėl besibaigiančio Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio.

Tuo metu nacionalinės lėšos keliams kitąmet turėtų padidėti 47,1 mln. eurų, arba 7,6 procento.

Todėl valdžios ir kelių sektoriaus atstovai tuos pačius biudžeto skaičius vertina skirtingai.

Ministras prisiminė „Via Balticą“

J. Taminskas savo kritikoje palietė ir ankstesnius didelius kelių infrastruktūros projektus.

Jis pareiškė, kad privačioms įmonėms naudingiau, kai už vieną kelio kilometrą valstybė moka dideles sumas.

Kaip pavyzdį ministras paminėjo „Via Baltica“ tiesimo laikotarpį, kai susisiekimo ministro pareigas ėjo Marius Skuodis.

J. Taminsko teigimu, kai kurių darbų kaina tuomet siekė apie 5 mln. eurų už kilometrą.

Ministras akcentavo, kad dabartinės valdžios tikslas – mažinti kapitalinio ir paprastojo remonto kainas, kartu išsaugant darbų kokybę.

Vis dėlto skirtingų kelių projektų kilometro kainos negali būti tiesiogiai lyginamos neįvertinus darbų sudėtingumo, tiltų, sankryžų ir kitų infrastruktūros elementų.

Kaltinimai broku – dar viena ginčo priežastis

Ministras tvirtino, kad nekokybiškai atlikti darbai valstybei sukelia papildomų problemų.

Jo nuomone, rangovai turėtų būti labiau suinteresuoti darbus atlikti tinkamai iš pirmo karto.

Tuomet, pasak J. Taminsko, projektus būtų galima užbaigti greičiau, o įmonėms rečiau tektų mokėti delspinigius ar baudas.

Tačiau svarbu pažymėti, kad ministro pasisakyme nebuvo pateiktas konkretus patikrintų broko atvejų sąrašas, kuris leistų įvertinti visų asociacijos narių darbų kokybę.

Todėl jo žodžiai vertintini kaip vieša kritika kelių rangos sektoriui, o ne nustatyta kiekvienos asociacijai priklausančios įmonės atsakomybė.

Kas teisus – ministras ar kelininkai?

Šis ginčas išryškino dvi skirtingas kelių infrastruktūros problemos puses.

Asociacija „Lietuvos keliai“ teigia, kad valstybė kasmet atnaujina per mažai kelių ir dėl to infrastruktūra sparčiai prastėja.

Susisiekimo ministras J. Taminskas savo ruožtu pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti finansavimą, bet ir užtikrinti, jog kiekvienas išleistas euras duotų kuo didesnę naudą.

Šios pozicijos nebūtinai prieštarauja viena kitai: keliams gali reikėti ir pakankamo finansavimo, ir griežtos darbų kokybės kontrolės.

Tačiau kol kas neaišku, ar 2027 metų biudžeto projekte numatytų lėšų pakaks kelių būklės blogėjimui sustabdyti.

Vairuotojams svarbiausias klausimas lieka paprastas: ar ateityje Lietuvos keliuose mažės duobių ir prastos dangos ruožų?

Kol ministras ir kelių sektoriaus atstovai ginčijasi dėl pinigų bei atsakomybės, tūkstančiai kilometrų kelių ir toliau laukia remonto.