NATO ir Švedija spartina Gotlando salos militarizaciją, siekdamos sustiprinti Baltijos regiono gynybą nuo galimos Rusijos grėsmės. Baltijos jūros viduryje esanti sala, nutolusi maždaug 300 kilometrų nuo Rusijos Kaliningrado srities, aljanso karinių planuotojų laikoma strategiškai itin svarbia teritorija, kurios kontrolė galėtų lemti jėgų balansą visame regione.
Praėjusią savaitę Gotlande baigėsi pirmosios NATO koordinuotos karinės pratybos nuo Švedijos įstojimo į aljansą 2024 metais. Jose dalyvavo apie 18 tūkst. karių iš 13 valstybių, kurie treniravosi atremti galimą Rusijos puolimą.
Rusijos puolimas „gali įvykti bet kada“, leidiniui „Politico“ sakė Švedijos gynybos vadas Michaelas Claessonas.
Pratybose taip pat atsiskleidė keli iššūkiai. Vienas jų – mažesnis JAV dalyvavimas, kurį kai kurie stebėtojai sieja su augančiu neapibrėžtumu dėl Vašingtono ilgalaikių įsipareigojimų Europos saugumui. Kitas – Ukrainos karių sukaupta dronų karo patirtis. Pasak publikacijos, ukrainiečių instruktoriai pratybų metu ne kartą sėkmingai „sunaikino“ Švedijos karinę techniką naudodami dronus.
Kodėl Gotlandas toks svarbus?
Švedijos gynybos tyrimų agentūros direktoriaus pavaduotojas Niklas Granholmas pabrėžė, kad šiuolaikinių ginklų sistemų sąlygomis Gotlando kontrolė suteikia didelę įtaką visam Baltijos regionui.
„Turint omenyje šių dienų [ginklų] sistemų nuotolį ir poziciją, jei kontroliuoji Gotlandą, gali kontroliuoti didžiąją dalį to, kas vyksta Baltijos jūroje,“ – aiškino jis.
Dėl šios priežasties sala dažnai vadinama „nenuskandinamu lėktuvnešiu“. Iš jos galima vykdyti oro operacijas visame Baltijos regione, o konfliktui kilus Gotlandas taptų svarbia NATO pajėgų atrama.
Anot ekspertų, Rusijai užėmus salą būtų galima apsunkinti NATO pastiprinimo ir tiekimo maršrutus Baltijos šalims bei Suomijai. Tuo tarpu NATO išlaikius kontrolę, būtų galima riboti Rusijos veiksmų laisvę Baltijos jūroje.
Į Gotlandą sugrąžinta kariuomenė
Reaguodama į saugumo situaciją, Švedija pastaraisiais metais aktyviai stiprina Gotlando gynybą. Po Šaltojo karo sala buvo beveik demilitarizuota, tačiau dabar procesas vyksta priešinga kryptimi.
Švedija jau investavo daugiau nei 200 mln. eurų į karinę infrastruktūrą, atkūrė Gotlando pulką, dislokavo tankus „Leopard 2“, šarvuočius CV90 ir oro gynybos sistemas.
Gotlando pulko vadas Andreas Gustafssonas teigė, kad artimiausiu metu karių skaičius saloje dar didės.
Per metus prie šiuo metu saloje esančių 4 500 karių prisijungs bent tūkstančiu daugiau rotuojamų karių.
Taip pat planuojama dislokuoti ilgesnio nuotolio artileriją, o nuo 2028 metų – naujas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas IRIS-T.
Dėmesys hibridinėms grėsmėms
Be tradicinio karinio konflikto scenarijų, NATO ir Švedija vis daugiau dėmesio skiria vadinamosioms hibridinėms atakoms.
Per pastaruosius pusantrų metų Gotlande buvo fiksuoti povandeninio šviesolaidžio kabelio pažeidimai, svarbios infrastruktūros sabotažo atvejai bei radijo ryšio trikdžiai, paveikę tiek civilines, tiek specialiąsias tarnybas.
Ekspertų centro „Atlantic Council“ Šiaurės Europos direktorė Anna Wieslander teigė, kad Rusijos aktyvumas regione akivaizdžiai didėja: „Jie pastebėjo labai suintensyvėjusią Rusijos veiklą… kabelių pjaustymą, dronų skrydžius, nemažai šnipinėjimo incidentų.“
Pasak jos, didžiausia rizika kyla tuo atveju, jei Maskva nuspręstų išnaudoti neapibrėžtumą dėl JAV vaidmens Europoje.
„Kai susiklosto situacija, kurioje esama daug netikrumo dėl JAV įsipareigojimų… didėja rizika, kad Rusija pasinaudos tuo kaip galimybe,“ – pasakojo ekspertė.
JAV vaidmuo kelia klausimų
Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į mažesnį JAV karių skaičių Gotlando pratybose nei buvo planuota iš pradžių. Tai vertinama kaip dar vienas ženklas, kad Europoje daugėja diskusijų dėl būsimo Amerikos vaidmens NATO gynybos planuose.
Vis dėlto pratybose dalyvavę JAV karininkai tvirtino, kad bendradarbiavimas su sąjungininkais išlieka glaudus.
JAV jūrų pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Travisas Chamberlainas sakė:
Ukrainos karo pamokos
Svarbi pratybų dalis buvo ir Ukrainos karo patirties analizė. Ukrainiečių dronų operatoriai demonstravo, kaip nedidelės ir palyginti pigios bepiločių sistemų grupės gali kelti rimtą grėsmę tradiciniams šarvuotiesiems daliniams.
24 metų ukrainiečių dronų operatorius, prisistatęs šaukiniu Tarik, pasakojo: „Aš tiesiog skridau su savo dronu – mačiau juos visus, todėl tai buvo lengvi taikiniai.“
Ši patirtis padarė įspūdį ir Švedijos kariuomenei. Gotlando pulko vadas A. Gustafssonas pripažino, kad viena svarbiausių išvadų po pratybų – būtinybė daug aktyviau treniruotis dronų naudojimo ir kovos su jais srityje: „Mano pagrindinė išvada – turime daug daugiau treniruotis su dronais.“
Nors Švedijos ir NATO pareigūnai teigia, kad Gotlando gynyba šiuo metu yra gerokai stipresnė nei prieš kelerius metus, aljanse vis dar vyksta diskusijos dėl papildomų priemonių. Kai kurie NATO diplomatai ragina saloje nuolat dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, kad būtų dar labiau sustiprintas atgrasymas.
Pasak Švedijos ginkluotųjų pajėgų vado M. Claessono, svarbiausia – nelaukti, kol Rusija vėl sustiprins savo karinius pajėgumus.
„Neturėtume sėdėti sudėję rankų ir laukti, kol įvyks tas ar kitas Rusijos ginkluotųjų pajėgų atsinaujinimo lygis, o vietoj to nuolat būti pasirengusiems ir ant kojų,“ – paaiškino jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
