Sveikos gyvensenos ir ilgaamžiškumo (angl. longevity) vaikymasis šiandien – ypač ant bangos. Pasidomėjus longevity pasekėjų kasdienybe ir propaguojamais protokolais, kalorijų ir nueitų žingsnių skaičiavimas atrodo kaip visiška seniena. Mokslininkai savo ruožtu perspėja, kad riba tarp rūpesčio savo sveikata ir liguistos manijos gali būti labai plona.
Nauja sveikatingumo mada veda į klastingą ligą: mokslininkė įspėja, kada peržengiama riba (nuotr. Shutterstock.com) (tv3.lt koliažas)
SMK aukštosios mokyklos mokslinės veiklos vadovė doc. dr. Inga Iždonaitė-Medžiūnienė pasakojo kartu su kolegomis atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad riba tarp ilgaamžiškumo ar sveikos gyvensenos siekimo ir obsesijos bei kelio į nervinę ortoreksiją yra labai sunkiai pastebima.
„Bendrai dauguma iš mūsų siekia gyventi ilgiau ir sveikiau. Ilgaamžiškumo mityba yra orientuota labiau į augalinio ir mažiau perdirbto maisto vartojimą, siekiant kuo ilgesnio sveiko gyvenimo ir optimalesnio organizmo funkcionavimo jam amžėjant. O kai nuklystame, kartais save kaltiname.
Įdomus dalykas, kalbant apie sveiką gyvenimą yra tas, kad dažnai jį lydi kaltės jausmas. Ir ji atsiranda nebūtinai tada, kai žmogus padaro ką nors blogai, bet nepakankamai gerai. Ir čia prasideda visa įdomi istorija apie sveiką gyvenseną, kuri gali tapti pavojinga“, – skaitydama pranešimą konferencijoje „LOGIN 2026“ kalbėjo mokslininkė.
Kai sveikatos siekis tampa manija
Mokslininkė pateikė pavyzdį – štai žmogus nusprendė gyventi sveikiau ir pradėjo nuo visiškai paprastų, akivaizdžių dalykų.
„Atsisakė cukraus, valgė mažiau perdirbtų produktų, bet daugiau dėmesio skyrė kontrolei ir tam, ką valgo. Po kiek laiko jis jau suprato, ką valgyti, o ko – ne. Dar po kurio laiko atsitiko taip, kad jis nebegalėjo valgyti nieko, kas neatitiko jo individualiai susikurtų taisyklių.
Apie tai susimąsto ne visi, bet vėliau net nepastebima, kaip žmogus pradėjo vengti bendrų susitikimų, vakarienių, renginių. Ir ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad žinojo, jog negalės kontroliuoti to, ką valgo.
O aplinkui dar visi sako: „Tu toks šaunuolis, toks sveikuolis, taip puikiai savimi rūpiniesi!“ Tai motyvavo, bet iš tiesų toks sveikatos siekis tapo apsėdimu ir tiesiu keliu į nervinę ortoreksiją“, – konstatavo I. Iždonaitė-Medžiūnienė.
„Švarios“ ir teisingos mitybos kraštutinumas yra obsesinis siekis valgyti sveikai. Ir čia atsiranda tam tikras momentas, kai sveika mityba gali tapti nerimą keliančiu veiksniu.“
Pasak pranešėjos, neretai liguistai galvojama, kad mityba būtinai turi būti idealiai „švari“ ir teisinga, kontroliuojama.
„Kartais net nepastebime, kaip sveika mityba ir sveika gyvensena gali tapti tokia sistema, kurioje labai lengva prarasti ribas. Atrodo, valgai sveikiau, „švariau“, teisingiau, bet gyveni ir jautiesi blogiau.
„Švarios“ ir teisingos mitybos kraštutinumas yra obsesinis siekis valgyti sveikai. Ir čia atsiranda tam tikras momentas, kai sveika mityba gali tapti nerimą keliančiu veiksniu“, – pastebėjo mokslininkė.
Pasak I. Iždonaitės-Medžiūnienės, atrodo, kad viskas prasideda tik nuo disciplinos. Tačiau tada pereinama prie kontrolės, kuri tampa perdėta:
„Kai valgome tik sveikai, teisingai, netoleruojame jokių nukrypimų, o jei nuklystame – imame save kaltinti ir taip tampame lyg apsėsti. Esmė, kad problema atsiranda ne tada, kai žmogus valgo salotas, o tada, kai maistas pradeda valdyti jo gyvenimą. Tada, kai apie tai, ką valgai, per dieną galvoji daugiau, nei gyveni – štai čia yra didžiausia problema.“
Kam gresia didesnė nervinės ortoreksijos rizika?
Pranešėja pasakojo, kad SMK aukštosios mokyklos mokslininkų 2025 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 lietuvių, rezultatai rodo, kad vienas iš penkių žmonių turėjo padidėjusią nervinės ortoreksijos riziką.
Taip pat paaiškėjo, kad didesnę nervinės ortoreksijos riziką turėjo asmenys, kurie domėjosi struktūrizuota mityba, ir tie, kurie maitinosi pagal subalansuotos tradicinės bei baltyminės dietos principus.
„Vadinasi, akivaizdu, jog didesnę riziką gali patirti ne tie, kurie valgo blogai, o tie, kurie siekia valgyti „švariai“ ir teisingai“, – pabrėžė I. Iždonaitė-Medžiūnienė.
Ji patikslino, kad subalansuota tradicinė mityba tyrime apibrėžta kaip didesnis vandens, šviežių vaisių, daržovių, šakninių daržovių, raugintų produktų, pieno produktų, mėsos, žuvies, grūdų ir riebalų vartojimas.
„Norisi visų bendro supratimo, kad ilgaamžiškumas – tai nėra gyvenimas laboratorijoje. Tai yra kur kas daugiau malonumo ir laisvės, todėl turėtume tuo pasinaudoti.“
„Tyrimas taip pat atskleidė, kad svorio mažinimo dietų besilaikantys asmenys, kurie turėjo padidėjusią nervinės ortoreksijos pasireiškimo riziką, dažniau savo sveiką gyvenseną siejo su geresne kūno išvaizda“, – pridūrė mokslininkė.
Nuo sveikos mitybos taisyklių – iki kraštutinumų
Nors nervinė ortoreksija neišsivysto staiga, vos žmogus nusprendžia gyventi sveikiau ir keičia mitybos įpročius, ją vėliau atpažinti nėra paprasta.
„Viskas vyksta pamažu, palaipsniui, kol tampa apsėdimu ir žala sveikatai. Kas vyksta tada? Tokiais atvejais dažnai laikomasi labai nelanksčių, paties individualiai susikurtų mitybos taisyklių.
Visiškai nekreipiama dėmesio į organizmo siunčiamus vidinius ir išorinius signalus. Atsisakoma ištisų produktų grupių visiškai be jokios medicininės priežasties ir be pagrindimo.
Ir, kas įdomiausia, maistą mes pradedame vertinti dichotomiškai, skirstydami jį į „gerą“ (tai yra sveiką) arba „blogą“ (nesveiką). Jeigu nukrypstame, visi tie nukrypimai nuo mūsų suplanuoto valgymo dažnai laikomi savikontrolės stoka ar mūsų silpnybe, o nesveikas maistas sukelia perdėtą kontrolės ir nerimo jausmą“, – kalbėjo I. Iždonaitė-Medžiūnienė.
„Vadinasi, nervinė ortoreksija nėra vien tik apie maisto produktus ar patį valgymo procesą kaip tokį, tai yra labiau susiję su mąstymu ir perdėta mitybos kontrole – ką ir kaip mes galvojame apie maistą ir, svarbiausia, kuo tikime. Tai kalba apie sveikos gyvensenos normų radikalėjimą visuomenėje. (…)
O visiems tiems, kurie yra pernelyg įsitraukę į ilgaamžiškumo mitybą ir galbūt patiria didesnę nervinės ortoreksijos pasireiškimo riziką, norisi palinkėti išlaikyti malonumo jausmą, lankstumą pasirenkant produktus ir nebijoti nesveiko – kitaip sakant, netobulo maisto“, – reziumavo mokslininkė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
