Vartotojai, įsigiję iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius dėl mažesnių emisijų ir mokestinių lengvatų, gali likti nemaloniai nustebinti.
Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) atliktas plataus masto tyrimas atskleidė, kad reali šių automobilių anglies dioksido (CO2) emisija Europoje net 5 kartus viršija oficialiai deklaruojamus gamintojų rodiklius. Prasčiausius rezultatus demonstruoja būtent šio segmento pardavimų lyderė Europoje.
„Dyzelgeitą“ atskleidusių tyrėjų taikiklyje – hibridai
ICCT organizacija, kadaise demaskavusi visą pasaulį sukrėtusį „Dyzelgeito“ skandalą, šį kartą ėmėsi analizuoti iš tinklo įkraunamų hibridų rinką.
Tyrėjai pirmą kartą susiejo oficialius maždaug 8 milijonų Europoje važinėjančių automobilių borto kompiuterių duomenis su realiais kasdienio naudojimo rodikliais.
Išvada negailestinga – praraja tarp teorinių WLTP testų rezultatų ir realių eismo sąlygų yra didesnė nei bet kada anksčiau.
2021 metais gamintų įkraunamų hibridų reali tarša oficialius skaičius viršijo 265 procentais, o kalbant apie 2023 metų modelius, šis atotrūkis išaugo net iki 401 procento.
„Mercedes-Benz“ muša antirekordus
Analizuojant konkrečius prekės ženklus, labiausiai išsiskiria „Mercedes-Benz“. Šis Vokietijos automobilių gamintojas parduoda daugiausiai iš tinklo įkraunamų hibridų Europoje, tačiau būtent jo modeliai pasižymi didžiausiu neatitikimu tarp laboratorinių bandymų ir realių sąlygų.
Dar 2021 metais šios markės hibridai aplinką teršė 329 procentais daugiau nei žadėta, o 2023 metais šis skirtumas pasiekė milžiniškus 614 procentų.
Dėl tokio neatitikimo įkraunami hibridai niekaip nepadeda pasiekti išsikeltų klimato kaitos mažinimo tikslų. Nors oficiali statistika skelbia, kad vidutinė Europos automobilių parko tarša 2018–2023 metais sumažėjo 28 procentais, realiame gyvenime šis rodiklis siekia vos 15 procentų.
Neįkraunamos baterijos
Tyrėjai išskiria kelias pagrindines šio milžiniško skirtumo priežastis. Visų pirma, vairuotojai šiuos automobilius įkrauna kur kas rečiau, nei numato teoriniai skaičiavimai.
Dėl to elektrinis režimas naudojamas minimaliai, o pagrindinis krūvis tenka vidaus degimo varikliui, kuris, tempdamas sunkią išsikrovusią bateriją, suvartoja gerokai daugiau degalų.
Be to, paaiškėjo, kad net ir pasirinkus visiškai elektrinį važiavimo režimą, daugelio hibridų vidaus degimo variklis fone vis tiek palaiko elektros motoro darbą. Tai reiškia, kad degalai automobilyje naudojami praktiškai nuolatos.
Europos Sąjungos reakcija ir mokestiniai paradoksai
Matydama šią tendenciją, Europos Komisija dar praėjusiais metais ėmėsi veiksmų ir nuo 2025 metų sugriežtino iš tinklo įkraunamiems hibridams taikomą skaičiavimo metodiką.
2027 metais planuojama dar viena korekcija, turėsianti priartinti teorinius rodiklius prie realybės. Visgi Europos Parlamente jau svarstomas projektas, siūlantis laikinai įšaldyti tolesnius skaičiavimo metodikos griežtinimus.
