Telefonai, planšetės ar kita ryšio įranga daugeliui gyventojų yra ne tik kasdien naudojami įrenginiai, bet ir nemenka finansinė investicija. Dėl to dalis žmonių tokius pirkinius renkasi įsigyti išsimokėtinai, tačiau artimiausiais metais tokio finansavimo sąlygos gali keistis.
Lietuva ruošiasi įgyvendinti atnaujintą Europos Sąjungos (ES) vartojimo kredito direktyvą, todėl Lietuvos bankas siūlo keisti dalį šiuo metu galiojančių vartojimo kreditų taisyklių.
Diskusijų kelia tai, kad vieni siūlomi pakeitimai daliai vartotojų galėtų suteikti daugiau lankstumo, tačiau kartu rinkos dalyviai perspėja apie griežtėjančius bendrus reikalavimus bei galimą poveikį gyventojų galimybėms skolintis.
Telefonus išsimokėtinai įsigyti gali tapti lengviau
Vienas ryškiausių siūlomų pokyčių yra galimybė tam tikrais atvejais taikyti didesnį kredito įmokų ir pajamų santykį gyventojams, perkantiems telefonus ar interneto ryšio įrangą išsimokėtinai.
Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas aiškina, kad pokyčiai susiję su atnaujinta ES vartojimo kredito direktyva, kuri nuo 2026 m. lapkričio panaikins iki šiol galiojusią išimtį daliai be palūkanų suteikiamų vartojimo kreditų.
Pasak jo, Lietuvos banko atliktas vertinimas parodė, kad pagal dabartinę išimtį gyventojai dažniausiai išsimokėtinai įsigyja būtent išmaniuosius telefonus, modemus ir maršrutizatorius.
„Taip pat nustatyta, kad, panaikinus išimtį, yra rizika, kad reikšminga dalis tvarias pajamas gaunančių vartojimo kredito gavėjų neteks galimybės išsimokėtinai įsigyti minėtų ryšio priemonių (įrangos) dėl 40 proc. kredito įmokų ir pajamų santykio ribojimo“, – komentavo G. Šniukas.
Dėl to siūloma tam tikrais atvejais leisti didesnį, iki 60 proc., kredito įmokų ir pajamų santykį. Lietuvos bankas tikina, kad ši riba pasirinkta remiantis atlikta analize, vertinusia ryšį tarp finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų vėlavimo rizikos.
„Analizės rezultatai parodė, kad ties 60 proc. riba stebimas reikšmingas lūžis – viršijus šį lygį, kredito įmokų vėlavimas padidėja visose skolininkų pajamų grupėse“, – aiškino G. Šniukas.
Anot jo, iki šios ribos kredito rizika didėja nuosaikiai, tačiau ją viršijus namų ūkių finansinis pažeidžiamumas reikšmingai išauga. Dėl šios priežasties 60 proc. riba pasirinkta kaip maksimali leistina riba, siekiant suderinti gyventojų galimybes įsigyti pagrindinę ryšio įrangą ir atsakingo skolinimo principus.
„Šiuo įspėjimu siekiama trumpai ir aiškiai informuoti vartotojus, kad paskola yra įsipareigojimas, susijęs su tam tikra rizika, kurią reikia tinkamai įvertinti“, – nurodė G. Šniukas.
Ar pokytis tikrai bus veiksmingas?
Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“ direktorius Šarūnas Frolenko sako, kad asociacija supranta pokytį, kurį būtina įgyvendinti ES priėmus naują vartojimo kredito sutarčių reguliavimą.
Jis nurodo, kad Seimui pakeitus Vartojimo kredito įstatymą – iki šiol galiojusi išimtis nebebus taikoma, todėl vartotojai, kurie įsigyja mobilųjį telefoną ar kitą ryšio įrangą išsimokėtinai, turės šią paslaugą gauti kaip vartojimo kreditą.
„Visgi manome, kad Lietuvos bankas įvertino ne visus aspektus ir šis siūlymas nėra teisingas. Jį įgyvendinus susidarys tokia situacija, pavyzdžiui, jei asmuo pirma įsigys kitą buitinę techniką ir po to telefoną – paskolą gaus. Bet jei pirma telefoną, o po to kitą buitinę techniką, kuri lygiai taip pat reikalinga namuose – paskolos negaus.
Mūsų nuomone, reikalinga arba apskritai didinti pajamų ir įsipareigojimų santykio ribą (DSTI), kuri šiuo metu yra 40 proc., pvz. iki 45 proc., arba nereikia kurti jokių išimčių ir visiems vartojimo kreditams taikyti vienodą reguliavimą“, – nurodė Š. Frolenko.
Jis aiškina, kad skirtingų DSTI ribų taikymas pagal prekių grupes sukurs didelę IT ir operacinę naštą kredito davėjams ir didins veiklos vykdymo kaštus. Vienodas reguliavimas ir vienodas standartas yra paprastesnis ir skaidresnis sprendimas.
Š. Frolenko taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu telefonų ir kitų ryšio įrenginių įsigijimas išsimokėtinai turi labai mažai blogų paskolų. Lyginant kreditus daiktams, šio segmento ir vartojimo kredito blogų paskolų situacija yra iš esmės panaši.
Vartojimo kreditai yra stipriai reguliuojami, o telefonų įsigijimas išsimokėtinai šiuo metu nėra reguliuojamas – blogų paskolų, nevykdomų įsipareigojimų apimtis iš esmės yra vienoda.
„Būtent tai rodo, kad abiejuose sektoriuose verslas skolina atsakingai ir tokia rizika kaip „prasiskolinimas“ iš esmės yra minimali“, – aiškino Š. Frolenko.
„Kol kas manome, kad pokyčiai nebus dideli ir rinka prie jų turėtų prisitaikyti nesudėtingai“, – tarė Š. Frolenko.
Gyventojams įrangą įsigyti gali tapti sunkiau
Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė sako, kad bendrovė planuojamus Lietuvos banko reikalavimus įgyvendins.
„Lietuvos banko nustatytus reikalavimus vykdysime. Kaip jie paveiks rinką, tiksliai pasakyti iš anksto nelengva, bet ruošiamės įgyvendinti pokyčius kiek įmanoma naudingiau klientams“, – komentavo A. Buitkutė.
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis sako, kad Lietuva privalės atnaujinti šiuo metu galiojantį reguliavimą.
Pasak V. Kirvaičio, Lietuvos banko tyrimai rodo, kad ryšio bendrovių parduodamos įrangos segmente vartotojų įsiskolinimo rizika yra palyginti maža – mėnesinės įmokos dažniausiai nėra didelės, o blogų skolų rodiklis išlieka žemas.
„Reikėtų nepamiršti, kad ryšio įranga žmonėms yra ne prabangos prekė, bet būtino kasdienio naudojimo priemonė“, – komentavo jis.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad nors daliai įrangos atsirastų lankstesnė DSTI riba, bendras vartojimo kreditų reguliavimas griežtėja.
„Daliai gyventojų įrangos įsigijimas išsimokėtinai taps sudėtingesnis arba net visai neprieinamas“, – teigė V. Kirvaitis.
Anot jo, ryšio bendrovių siūlomas įrangos įsigijimas išsimokėtinai savo rizikos profiliu iš esmės skiriasi nuo vartojimo kreditų ar greitųjų paskolų rinkos.
„Ryšio bendrovių siūlomos įrangos įsigijimas išsimokėtinai rizikos profiliu iš esmės skiriasi nuo vartojimo kreditų ar greitųjų paskolų rinkos, tad nauji reikalavimai sukurs administracinės naštos rinkos dalyviams“, – komentavo jis.
