Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje įsiplieskus diskusijoms dėl galimos Rusijos įtakos religinei bendruomenei, prezidentas Gitanas Nausėda pasiuntė aiškią žinią. Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybė kol kas neketina imtis prievartinių sprendimų, tačiau vienas klausimas negali likti be atsakymo. Situaciją dar labiau kaitina politikų siūlymai, galintys pakeisti dalies Lietuvos stačiatikių bendruomenės padėtį.
Prezidentas pasiuntė aiškią žinią
Spalio 21 dieną per bendrą Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferenciją Gitanas Nausėda pasisakė apie Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ryšius su Maskvos patriarchatu.
Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti Lietuvos stačiatikių lojalumu valstybei.
Jis priminė, kad šios religinės bendruomenės nariai savo ištikimybę Lietuvai demonstravo svarbiausiais šalies istorijos momentais – atkuriant nepriklausomybę 1990 metais ir per tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius.
Tačiau prezidentas taip pat iškėlė klausimą, kurį, jo nuomone, pati bendruomenė turėtų išspręsti.
„Stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, su kuo jai yra pakeliui“, – pareiškė G. Nausėda.
Kodėl kilo toks susirūpinimas?
Diskusijos susijusios su Lietuvos stačiatikių religiniais ryšiais su Maskvos patriarchatu.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas sulaukia tarptautinės kritikos dėl savo pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu.
Lietuvos žvalgybos institucijos taip pat yra atkreipusios dėmesį į Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį skleidžiant Kremliaus ideologinius naratyvus.
Tačiau svarbu atskirti Maskvos patriarchato vadovybės veiksmus nuo konkrečių Lietuvoje gyvenančių tikinčiųjų.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovybė yra viešai pasmerkusi Rusijos karą prieš Ukrainą ir deklaravusi siekį tapti savarankiškesne nuo Maskvos.
Vis dėlto, žvalgybos vertinimu, reikšmingų pokyčių šiuose santykiuose kol kas neįvyko.
Griežti žodžiai patriarchui Kirilui
Kalbėdamas apie Maskvos patriarchą Kirilą, prezidentas nevengė griežtų vertinimų.
G. Nausėda priminė, kad Lietuva ne kartą siekė, jog patriarchas būtų įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
Tačiau tam pritrūko visų valstybių narių pritarimo.
Prezidentas patriarchą Kirilą apibūdino kaip Rusijos imperinės sistemos dalį, tarnaujančią Kremliaus interesams.
Tai buvo aiškiai išsakyta politinė šalies vadovo pozicija dėl Rusijos religinės vadovybės vaidmens.
Vis dėlto prezidentas nepaskelbė, kad Lietuvos stačiatikių bendruomenė būtų nelojali ar atsakinga už Maskvos patriarchato veiksmus.
Seime jau atsirado konkretūs pasiūlymai
Kol prezidentas ragina bendruomenę pačią apsispręsti, Seime jau svarstomos kitokios iniciatyvos.
Konservatoriai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas registravo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama apriboti Maskvos patriarchato įtaką Lietuvoje.
Pagal jų pasiūlymą tradicinės Lietuvos stačiatikių bendrijos atstovavimas būtų priskirtas Konstantinopolio patriarchato egzarchatui.
Taip pat siūloma perduoti šešis religinius objektus, kuriuos šiuo metu valdo Maskvos patriarchatui pavaldūs stačiatikiai.
Tai reikšmingi pasiūlymai, nes jie susiję ne tik su religinės bendruomenės valdymu, bet ir su konkrečiu bažnytiniu turtu.
Tačiau šie pakeitimai kol kas tėra politinė iniciatyva, o ne įsigaliojęs sprendimas.
Dvasininkai sunerimo
Siūlomi pakeitimai sulaukė Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkų reakcijos.
Jie kreipėsi į Seimo vadovybę, išreikšdami susirūpinimą dėl galimų teisinių pokyčių.
Dvasininkų teigimu, tokios iniciatyvos didina įtampą bendruomenėje ir gali gilinti visuomenės susiskaldymą.
Šiame ginče susiduria du svarbūs klausimai – valstybės nacionalinis saugumas ir religinių bendruomenių savarankiškumas.
Todėl bet kokie sprendimai turėtų būti vertinami ir pagal jų atitiktį religijos laisvės principams.
Premjeras atskleidė svarbią aplinkybę
Apie galimą Rusijos įtaką per religines organizacijas pasisakė ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Jis pripažino, kad Rusija savo interesams gali mėginti išnaudoti įvairias visuomeninio gyvenimo sritis.
Tačiau Vyriausybės vadovas atskleidė, kad kol kas nėra gavęs konkrečių institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą, pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Kremliaus poveikiui per Stačiatikių Bažnyčią.
Premjeras pabrėžė esantis pasirengęs svarstyti priemones, kurios padėtų riboti priešiškos valstybės įtaką.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Vyriausybė jau būtų apsisprendusi dėl konkrečių apribojimų.
Kas laukia Lietuvos stačiatikių?
Šiuo metu Lietuvoje veikia tiek su Maskvos patriarchatu susijusi stačiatikių bendruomenė, tiek Konstantinopolio patriarchatui priklausantis egzarchatas.
Diskusijos dėl jų ateities vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste, kai Rusijos karas prieš Ukrainą kelia klausimų apie Maskvos institucijų įtaką kitose valstybėse.
Prezidento pozicija kol kas aiški: jis nemato pagrindo abejoti Lietuvos stačiatikių lojalumu ir neskelbia privalomo sprendimo dėl jų religinės priklausomybės.
Tačiau kartu ragina bendruomenę įvertinti savo santykius su Maskvos patriarchatu.
Ar šis raginimas paskatins pokyčius, ar ginčas dar labiau įsiplieks Seime, kol kas neaišku. Viena akivaizdu – klausimas, kuris ilgą laiką buvo laikomas pirmiausia religiniu, dabar tapo ir Lietuvos nacionalinio saugumo diskusijų dalimi.
