Kamilė Lukauskytė
Keliaujant lėktuvu įprasta pasiimti drabužių, telefoną ar knygą. Tačiau lietuvių rankiniame bagaže kartais slepiasi tokie daiktai, kad net patyrę oro uostų darbuotojai turi gerai pagalvoti, ar juos galima praleisti.
Bulvių tarkavimo mašina, kilogramai sviesto, kebabai, kiaulių žarnos ir net vestuvinė suknelė, kuriai nupirkta atskira vieta lėktuve – tai tik dalis neįprastų keliautojų istorijų.
O viena lietuvė nustebino visus, kai į Prancūziją nusprendė nuskraidinti daiktą, be kurio, matyt, neįsivaizdavo gyvenimo svetur.
Bulvių tarkavimo mašina – tiesiai į lėktuvą
Viskas prasidėjo nuo socialiniame tinkle pasirodžiusio lietuvės Dominykos įrašo.
Iš Vilniaus į Prancūziją keliavusi moteris nusprendė rankiniame bagaže vežtis bulvių tarkavimo mašiną – prietaisą, kurį daugelis lietuvių naudoja gamindami cepelinus, kugelį ar bulvinius blynus.
Nors toks krovinys atrodo neįprastai, oro uosto saugumo patikroje jis nesukėlė problemų.
Dominyka net nustebo, kad darbuotojai į tarkavimo mašiną reagavo visiškai ramiai.
Ši istorija paskatino kelionių žurnalistą Orijų Gasanovą pasidomėti, kokius dar netikėtus daiktus lietuviai skraidina po pasaulį.
Sviestas, medus ir net 20 kilogramų maisto
Pasirodo, lietuviai itin mėgsta keliauti su maisto produktais.
Viena moteris papasakojo, kad mama per akcijas nupirko tiek sviesto, jog dalį jo teko susikrauti į rankinį bagažą.
Kita keliautoja prisiminė, kaip močiutė jai gabeno net 20 kilogramų naminio sviesto ir varškės.
Ne mažiau populiarus ir lietuviškas medus.
Tačiau su juo keliautojams kyla keblumų, nes medus aviacijos saugumo patikroje paprastai laikomas skysčiu arba geliu, net jei yra tirštas ar susicukravęs.
Kai kuriems žmonėms pavyko jį prasinešti, o kitiems teko palikti patikros punkte.
Svarbu žinoti, kad ankstesnė kitų keleivių patirtis negarantuoja, jog toks pat produktas bus praleistas ir jūsų skrydžio metu.
Kebabai – vienas netikėčiausių kelionių favoritų
Dar viena staigmena – kebabai.
Kelionių žurnalistas sulaukė maždaug dvidešimties istorijų apie lietuvius, kurie šį patiekalą gabeno į užsienį.
Vieni kebabus pirko sau, kiti norėjo nustebinti užsienyje gyvenančius artimuosius.
Kai kurių keleivių maistas buvo išpakuotas ir patikrintas, tačiau pasakotojai nenurodė nė vieno atvejo, kai kebabas būtų konfiskuotas.
Vis dėlto svarbi detalė: jeigu kebabe yra daug padažo, jis gali sulaukti papildomo saugumo darbuotojų dėmesio.
Be to, keliaujant už Europos Sąjungos ribų gali būti taikomi papildomi mėsos ir pieno produktų įvežimo apribojimai.
Kiaulės galva ir žarnos vėdarams – tai dar ne viskas
Bene labiausiai nustebino istorijos apie mėsos produktus.
Viena keliautoja teigė rankiniame bagaže gabenusi beveik pusę išdarinėtos kiaulės.
Kitas vyras bandė iš Rygos oro uosto išskristi su kiaulės galva, tačiau jos į lėktuvą pasiimti nepavyko.
Dar keli lietuviai pasakojo reguliariai skraidinantys kiaulių žarnas, skirtas tradiciniams vėdarams gaminti.
Pasak jų, tokie produktai saugumo patikroje problemų nesukėlė, nors dėl specifinio kvapo keliautojams kartais būdavo nejauku.
Vestuvinė suknelė skrido kaip keleivė
Ne visi neįprasti daiktai buvo susiję su maistu.
Viena lietuvė turėjo nuskraidinti draugei vestuvinę suknelę, kurios nebuvo galima sulankstyti.
Sprendimas buvo neįprastas – moteris išpirko dvi keleivių vietas ir suknelę gabeno pakabintą ant pakabos.
Kiti žmonės pasakojo vežęsi dulkių siurblius, kavos aparatus, laistymo žarnas, automobilio sankabą ir net kaitlentę.
Vienai keliautojai Vokietijos oro uoste dėl kaitlentės teko ilgiau aiškintis su pareigūnais.
O bene sentimentaliausia istorija – lietuvės, kuri su savimi vežėsi maišelį lietuviško juodžemio, kad svetur turėtų mažą gimtinės dalelę.
Ką būtina žinoti prieš kraunantis lagaminą?
Nors šios istorijos kelia šypseną, prieš kelionę svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas buities prietaisas ar maisto produktas automatiškai leidžiamas į lėktuvo saloną.
Saugumo darbuotojai vertina daikto konstrukciją, galimas aštrias dalis ir kitą riziką. Oro linijos taip pat nustato rankinio bagažo dydžio bei svorio ribas.
Ypatingą dėmesį reikia skirti skysčiams, geliams ir pastoms. Jiems taikomi apribojimai priklauso nuo konkretaus oro uosto ir naudojamos patikros įrangos, todėl prieš skrydį būtina pasitikrinti naujausią informaciją.
Taip pat svarbu atskirti aviacijos saugumo patikrą nuo muitinės bei veterinarinių reikalavimų: daiktas gali būti saugus lėktuve, tačiau draudžiamas įvežti į paskirties šalį.
Šios istorijos įrodo, kad lietuviams net ir keliaujant už tūkstančių kilometrų sunku atsisveikinti su namų skoniais ir įpročiais. Tačiau prieš dėdami į kuprinę bulvių tarkavimo mašiną ar kelis kilogramus sviesto, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų krovinys tikrai galės skristi kartu.
