Lietuvos pacientams gali tekti susidurti su reikšmingais sveikatos apsaugos sistemos pokyčiais. Nuo 2027 metų keičiama gydymo paslaugų apmokėjimo tvarka, o medikų ir pacientų organizacijos jau skambina pavojaus varpais – baiminamasi, kad pas gydytojus specialistus gali tekti laukti dar ilgiau.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tokius nuogąstavimus atmeta. Jo teigimu, nėra įtikinamų argumentų, kad dėl pokyčių pacientų eilės išaugs.
Kol valdžia žada daugiau paslaugų, medikų atstovai perspėja apie galimą priešingą rezultatą.
Nuo 2027 metų – nauja tvarka
Nuo kitų metų pradžios įsigalios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pakeitimai.
Pagal naująją tvarką didesnis prioritetas skirstant finansavimą bus teikiamas valstybinėms ir savivaldybių gydymo įstaigoms.
Privačios klinikos ir toliau galės teikti ligonių kasų apmokamas paslaugas, tačiau jų finansavimui bus taikomos kitokios sąlygos. Numatomi ir skirtingi prioritetinių paslaugų sąrašai viešosioms bei privačioms įstaigoms.
Būtent ši aplinkybė kelia daugiausia klausimų pacientų ir medikų organizacijoms.
Medikai perspėja: eilės gali net padvigubėti
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pacientų ir medikų organizacijų atstovai išsakė nerimą, kad nauja finansavimo sistema gali pabloginti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Jurga Dūdienė atkreipė dėmesį, kad kai kurių specialistų konsultacijų pacientams jau dabar tenka laukti ilgai.
Jos vertinimu, jeigu privačiose gydymo įstaigose sumažėtų galimybių gauti PSDF apmokamas prioritetines paslaugas, daliai pacientų laukimo laikas galėtų net padvigubėti.
Tai – organizacijų išsakytas galimos rizikos vertinimas, o ne patvirtinta prognozė.
Medikų atstovai ragina valdžią vertinti ne vien įstaigos nuosavybės formą, bet ir tai, kur pacientas realiai gali greičiausiai gauti reikalingą pagalbą.
Ministras ramina: ligoninės pasiruošusios
L. Kukuraitis ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė kol kas nematantis pagrindo prognozuoti ilgesnių eilių.
Pasak ministro, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei šiemet, o viešajam sektoriui bus skiriama daugiau lėšų paslaugų apimtims didinti.
Jis aiškino, kad privačios įstaigos šiuo metu suteikia maždaug 15 procentų paslaugų, viršijančių sutartyse numatytas apimtis. Į šią aplinkybę, ministro teigimu, atsižvelgiama planuojant kitų metų finansavimą.
L. Kukuraitis taip pat tikino, kad valstybinės ligoninės pasirengusios aptarnauti didesnį pacientų skaičių.
Jo teigimu, viešosioms įstaigoms numatoma apmokėti 2026 metais faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, o prioritetinėms paslaugoms papildomai skirti iki 10 procentų lėšų.
Kas laukia neurologų ir akių gydytojų pacientų?
Vienas iš pacientams aktualiausių klausimų – ar pasikeitus finansavimui netaps sunkiau patekti pas neurologus, oftalmologus ir kitus specialistus.
Ministras atmeta nuogąstavimus, kad šios paslaugos galėtų tapti neprieinamos.
Pasak jo, neurologų ir akių gydytojų konsultacijos įtrauktos į viešojo sektoriaus prioritetinių paslaugų sąrašą, todėl jų apmokėjimui numatoma daugiau lėšų.
Tačiau pacientų organizacijos atkreipia dėmesį, kad papildomas finansavimas savaime negarantuoja trumpesnio laukimo. Svarbu ir tai, ar gydymo įstaigose pakaks specialistų, darbo laiko bei galimybių priimti papildomus pacientus.
Ar pacientams iš tiesų teks laukti ilgiau?
Kol kas vienareikšmio atsakymo nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad pokyčiai leis sustiprinti viešąsias gydymo įstaigas ir užtikrinti daugiau valstybės apmokamų paslaugų.
Tuo metu pacientų ir medikų organizacijos ragina iš anksto įvertinti, ar apribojus dalį finansavimo galimybių privačiame sektoriuje nepadidės krūvis valstybinėms ligoninėms ir poliklinikoms.
Svarbiausias išbandymas laukia 2027 metais, kai naujoji tvarka pradės veikti praktiškai. Tik tada bus galima įvertinti, ar ministro pažadai pasitvirtino, ar pacientams iš tiesų teks ilgiau laukti gydytojo konsultacijos.





