Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje rengiamas svarbus pareigūnų ginklų panaudojimo taisyklių pakeitimas. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia siekiantis, kad policininkai, pasieniečiai ir kitų tarnybų pareigūnai kritinėje situacijoje galėtų priimti sprendimą nebijodami, jog vėliau dėl to atsidurs teisme. Kartu siūloma grąžinti įspėjamojo šūvio į orą galimybę, kurios dabartiniame reguliavime nėra.
Pareigūnas sprendimą turi priimti per kelias sekundes
Šiuo metu ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, valstybės sienai, nacionaliniam saugumui svarbiems objektams ar turtui. Įstatyme taip pat numatytos konkrečios situacijos, pavyzdžiui, ginkluotas įsiveržimas, įkaitų išlaisvinimas ar teroro akto užkardymas.
Tačiau būtent žodis „neišvengiamas“ ministrui kelia problemų.
M. Katelynas aiškina, kad pareigūnas pavojingoje situacijoje sprendimą turi priimti per sekundę ar dvi. Tuo metu po įvykio tyrėjai situaciją gali vertinti jau žinodami, kuo viskas baigėsi. Ministro teigimu, taip atsiranda rizika, kad pareigūno veiksmai bus vertinami visiškai kitaip, nei jie atrodė žmogui, kuris tuo metu buvo įvykio vietoje.
„Nenorime, kad jie atsidurtų teisiamųjų suole“
Būtent pareigūnų teisinė apsauga tapo vienu pagrindinių planuojamų pakeitimų argumentų.
Ministras sako, kad valstybė iš pareigūno reikalauja saugoti visuomenę, valstybės sieną ir turtą, tačiau tuo pačiu turi suteikti jam aiškias taisykles, kaip tai padaryti.
„Mes norime įvesti aiškumą ir pareigūno teisinį saugumą, kad po to neatsidurtų teismo suole, jeigu savo pareigas atliko tinkamai“, – TV3 Žinių laidoje sakė M. Katelynas.
Ministro teigimu, panaudoti ginklą kaip kraštutinę priemonę nėra lengvas sprendimas. Pareigūnui tenka ne tik priimti sprendimą ekstremalioje situacijoje, bet ir gyventi su jo pasekmėmis, jeigu panaudojus ginklą kitas žmogus žūsta.
Sugrįžtų įspėjamasis šūvis
Vienas labiausiai išsiskiriančių siūlomų pokyčių – įspėjamojo šūvio į orą sugrąžinimas.
Šiuo metu, kaip aiškina ministras, tokios galimybės teisės aktuose nėra. Todėl visuomenėje kartais kylantis klausimas, kodėl pareigūnas tiesiog nešauna į orą, nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti.
M. Katelyno siūloma schema numatytų tarpinį variantą tarp kitų specialiųjų priemonių ir tiesioginio ginklo panaudojimo prieš žmogų.
Įspėjamasis šūvis galėtų būti naudojamas tam, kad galimas pažeidėjas būtų sustabdytas dar iki situacijos eskalacijos. Tik tuo atveju, jeigu kitos priemonės neveiktų, būtų pereinama prie ginklo panaudojimo kaip kraštutinės priemonės.
Pakeitimai paliestų ne tik policiją
Svarbu ir tai, kad planuojami pakeitimai nebūtų skirti vien policijos pareigūnams.
Ministras kalba apie sisteminį reguliavimą, kuris apimtų policiją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, žvalgybos institucijas ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Šiuo metu skirtingos tarnybos turi atskirus įstatymus ir skirtingas ginklo panaudojimo taisykles. Katelynas siekia, kad pagrindiniai kriterijai būtų aiškesni ir labiau suvienodinti.
Tai ypač aktualu pasikeitus saugumo situacijai. Pastaruoju metu daug dėmesio skirta ne tik įprastiems nusikaltimams, bet ir hibridinėms grėsmėms, valstybės sienos apsaugai bei incidentams pasienyje.
Diskusijos prasidėjo po incidentų pasienyje
Ginklų panaudojimo taisyklių klausimas ypač suaktyvėjo po pastarųjų incidentų pasienyje.
Dar rugpjūtį M. Katelynas teigė girdintis apie atvejus, kai pareigūnai kritinėje situacijoje gali dvejoti, ar panaudoti tarnybinį ginklą. Tuo metu jis pabrėžė pasitikintis pasieniečių pasirengimu, tačiau kartu kėlė klausimą, ar dabartinis teisinis reguliavimas jiems suteikia pakankamai aiškumo.
Naujausiame interviu ministras dar kartą pabrėžė, kad tikslas nėra tiesiog „išdalinti daugiau teisių šaudyti“. Esminė idėja – aiškiai nustatyti, kada pareigūnas gali panaudoti ginklą ir kada jo veiksmai būtų laikomi teisėtais.
Galutinį žodį tars Seimas
Kol kas tai dar nėra galiojanti tvarka.
M. Katelynas teigia, kad pataisos artimiausiu metu turėtų būti baigtos rengti, po to prasidės jų derinimas su kitomis institucijomis. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Ministras tikisi, kad dėl pasikeitusios saugumo situacijos parlamentas klausimą svarstys kuo greičiau.
Taigi Lietuvos pareigūnų darbe gali atsirasti reikšmingas pokytis: daugiau aiškumo dėl ginklo panaudojimo, galimybė paleisti įspėjamąjį šūvį ir didesnė teisinė apsauga po kritinių incidentų.
Tačiau kartu išlieka ir kita medalio pusė – kuo daugiau teisių suteikiama naudoti ginklą, tuo svarbiau užtikrinti griežtą kontrolę, mokymus ir aiškią atsakomybę už nepagrįstą jo panaudojimą.
