
Naujausia alkoholio vartojimo statistika: 2025-aisiais vienas 15-os metų ir vyresnis šalies gyventojas išgėrė maždaug 10 litrų absoliutaus, 100 laipsnių stiprumo alkoholio, o tai, pavertus degtinės buteliais, sudaro beveik 25 litrus per metus. Šis rezultatas praktiškai toks pat kaip ir 2024-aisiais. Lietuviai išgėrė beveik 260 milijonų litrų įvairiausių gėrimų – daugiau nei 100 olimpinių baseinų.
Priklausomybė – ne tik valios klausimas: mokslininkė atskleidė, kas vyksta iš tiesų (123rf. nuotr.) (tv3.lt koliažas)
Valstybės duomenų agentūra kasmet skaičiuoja, kiek vidutiniškai alkoholio išgeria vienas lietuvis.
2024-ųjų ir 2025-ųjų rezultatus skiria vos 40 mililitrų, tad, suapvalinus skaičius, galima daryti išvadą, kad gyventojai pernai išgėrė panašų kiekį gėrimų kaip ir užpernai. Ryškaus mažėjimo, kurį buvo galima stebėti ankstesniais metais, nebėra.
Atskleidė, kuris gėrimas atsidūrė populiarumo viršūnėje
Lietuva nuėjo nemenką kelią. 2017-aisiais, prieš įsigaliojant tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ribojimams, kurie sutrumpino alkoholio prekybos laiką ir pakėlė amžiaus cenzą, vienas gyventojas išgerdavo maždaug dviem litrais gryno alkoholio daugiau.
Jeigu visą per metus legaliai išgeriamą alkoholį – alų, vyną ir kitus gėrimus – supiltume į vieną vietą, gautume 258 milijonus litrų. Tiek pakaktų užpildyti 103 olimpinius baseinus.
Skaičiuojant litrais, pernai daugiausia parduota alaus – 186 milijonai litrų, arba 72 procentai viso suvartoto alkoholio.
Toliau seka vynas, fermentuoti gėrimai ir kokteiliai – 43 milijonai litrų, arba beveik 17 procentų.
Spiritinių gėrimų kiekis siekia 29 milijonus litrų, arba maždaug 11 procentų.
Higienos instituto duomenimis, pernai dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 672 žmonės – penkiais atvejais mažiau nei 2024-aisiais.
„Ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis nuo 2021 metų šiek tiek didėja. Nors, jeigu lygintume su 2024 metais, stebimas kelių procentų sumažėjimas. Dažniausios ligos – alkoholinė priklausomybė ir alkoholinės psichozės“, – dalijosi Higienos instituto atstovė Žilvinė Našlėnė.
Pasak priklausomybių ligų specialistų, Lietuvai dar reikia nueiti ilgą kelią, nes nuo alkoholio priklausomų žmonių skaičius šalyje pastebimiau pradeda mažėti tik praėjus dešimtmečiui nuo vartojimo sumažėjimo.


