Kamilė Lukauskytė
Neringos politikoje – netikėtas posūkis. Daugiau kaip trylika metų kurortui vadovaujantis Darius Jasaitis apsisprendė grįžti į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir jau ruošiasi dar vienai kovai dėl Neringos mero posto. Politikas neslepia – sprendimas brendo ne vieną dieną, o jo fone yra ir nacionalinė politika, ir vietos problemos, ir Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ lydintys sunkumai.
„Grįžtu į šeimą“
D. Jasaitis patvirtino, kad sprendimas iš esmės jau priimtas – liko tik formalumai.
„Tikrai apsisprendžiau pereiti, tiktai formalumai liko“, – BNS sakė Neringos meras. Jis savo sugrįžimą į LSDP apibūdino itin iškalbingai – kaip grįžimą į šeimą.
Politikas planuoja iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasitraukti rugsėjį. Tam dar reikės sušaukti skyriaus susirinkimą, perduoti dokumentaciją ir išrinkti laikinąjį skyriaus pirmininką.
Tačiau svarbiausia – D. Jasaitis ne tik keičia partinę priklausomybę. Jis ketina siekti dar vienos Neringos mero kadencijos. Vietos žiniasklaida skelbia, kad tai būtų jau ketvirtas jo bandymas laimėti mero rinkimus.
Kodėl pasirinko būtent socialdemokratus?
Pats D. Jasaitis savo pasirinkimą aiškina ne vien politine matematika.
Anot jo, svarbus argumentas buvo LSDP vykdoma šeimos politika, taip pat ankstesnės Vyriausybės sprendimo uždaryti Neringos gimnaziją atmetimas.
Meras taip pat atvirai kalba apie pragmatišką savivaldos politikos pusę – galimybę daugiau nuveikti miestui, kai savivaldybė turi ryšį su šalies valdžia.
D. Jasaitis pabrėžė, kad pats save laiko kairiųjų pažiūrų politiku. Pasak jo, ir demokratai yra labiau kairėje nei dešinėje, tačiau dabartinė situacija paskatino rinktis LSDP.
Tai ypač svarbu Neringai, kur meras susiduria su daugybe specifinių problemų, kurių sprendimai dažnai priklauso ne vien nuo savivaldybės.
Neringos problemos niekur nedingo
Nors politinis sugrįžimas sulaukė daugiausia dėmesio, D. Jasaitis kartu kalba ir apie tai, kas vyksta pačioje Neringoje.
Viena opiausių problemų – būsto prieinamumas ir darbuotojų apgyvendinimas. Pasak mero, tai aktualu tiek verslui, tiek valstybės institucijoms. Kurorte taip pat vis labiau jaučiama biurokratijos našta teritorijų planavimo ir statybų srityse.
Ne mažiau neramina ir demografinė situacija. Šiuos mokslo metus Neringa pasitiko turėdama vos tris dvyliktokus. Mažėjantis mokinių skaičius kurortui tampa ne tik švietimo, bet ir platesne ilgalaike problema.
Prie iššūkių prisideda ir darbuotojų trūkumas. Neringoje gyvenamojo būsto klausimas itin jautrus, nes sezoniniams ir nuolatiniams darbuotojams rasti tinkamą vietą gyventi nėra paprasta.
Politinė dėlionė tampa dar įdomesnė
D. Jasaičio sprendimas svarbus ne tik Neringai.
LSDP šiuo metu yra valdančioji politinė jėga, o partijos oficialioje struktūroje tarp svarbiausių šalies politikų – ir premjeras bei partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Todėl Neringos mero sugrįžimas gali būti vertinamas ir kaip bandymas užsitikrinti stipresnį politinį ryšį su centrine valdžia.
Pats D. Jasaitis neslepia, kad savivaldai svarbu turėti galimybę susikalbėti su Vyriausybe ir kitomis institucijomis. Jo požiūriu, tai gali padėti miestui spręsti klausimus, kurių vien savivaldybės lygmeniu išspręsti nepavyksta.
Įdomu ir tai, kad D. Jasaitis socialdemokratus jau gerai pažįsta. Į Neringos politinę sceną jis atėjo būtent iš šios partijos gretų, o 2013 metais, tapęs Neringos meru, priklausė LSDP.
Taigi dabar tai nėra visiškai naujas politinis pasirinkimas – veikiau sugrįžimas į ankstesnę politinę komandą.
Laukia nauja kova dėl Neringos
D. Jasaičio sprendimas reiškia, kad Neringos politinė kova prieš kitus rinkimus gali tapti dar įdomesnė.
Meras jau daugiau kaip trylika metų yra vienas ryškiausių Neringos politinių veikėjų, todėl jo pasirinkimas grįžti į LSDP neabejotinai keis vietos politinių jėgų balansą.
Dabar D. Jasaitis turi ne tik užbaigti formalų pasitraukimą iš Demokratų sąjungos, bet ir pradėti ruoštis naujai rinkimų kampanijai.
Sugrįžimas į „šeimą“ įvyko. Dabar belieka pamatyti, ar socialdemokratų vėliava padės D. Jasaičiui iškovoti dar vieną pergalę Neringoje.
