Kamilė Lukauskytė
Po jūsų kiemu slypintis vanduo nebėra toks „jūsų“: viena klaida gali kainuoti tūkstančius
Dar visai neseniai daugeliui atrodė savaime suprantama: jei turi nuosavą namą ir privatų žemės sklypą, gali laisvai naudotis tuo, kas yra po tavo kojomis. Tačiau požeminis vanduo nėra visiškai neribotas išteklius, o jo naudojimui taikomos konkrečios taisyklės.
Ši tema ypač garsiai nuskambėjo Lenkijoje, kur už tam tikrus požeminio vandens naudojimo pažeidimus gali grėsti įspūdingos baudos. Kadangi Lietuva yra ES kaimynė ir susiduria su panašiais požeminio vandens apsaugos iššūkiais, istorija aktuali ir Lietuvos gyventojams.
Tačiau svarbu atskirti faktus: Lenkijoje galiojančios sankcijos Lietuvoje automatiškai netaikomos. Mūsų šalyje galioja savi reikalavimai, tačiau ir Lietuvoje nelegalių gręžinių kontrolė nėra naujiena.
Liksite ir be vandens, ir be pinigų? Viskas priklauso nuo to, kaip naudojate gręžinį
Nuosavas gręžinys daugeliui atrodo kaip patogus būdas tapti nepriklausomam nuo centralizuoto vandentiekio. Vieni taip sprendžia vandens tiekimo problemą, kiti nori mažesnių išlaidų, o kai kuriuose kaimuose ar priemiesčiuose tai apskritai vienintelis praktiškas pasirinkimas.
Tačiau pats faktas, kad gręžinys yra jūsų sklype, nereiškia, jog požeminį vandenį galima naudoti visiškai be apribojimų.
Ypač svarbu, kiek vandens išgaunama ir kokioms reikmėms jis naudojamas. Įprastas buitinis vartojimas ir didelio kiekio vandens išgavimas ūkiui, verslui ar kitai veiklai nėra tas pats.
Todėl didžiausia rizika kyla ne žmogui, kuris iš savo gręžinio gauna vandenį kasdienėms reikmėms, o tais atvejais, kai naudojami dideli kiekiai arba gręžinys apskritai nėra tinkamai įregistruotas.
Kodėl būtent dabar kontrolieriai pradėjo naktinius ir dieninius reidus į privačias valdas?
Oficialiai griežtesnė kontrolė siejama su aplinkosauga ir požeminių vandens išteklių apsauga. Kai kuriuose regionuose dėl sausrų, klimato kaitos ir didėjančio vartojimo požeminio vandens ištekliai patiria didesnį spaudimą.
Todėl valstybės siekia tiksliau kontroliuoti, kiek vandens išgaunama, kas jį naudoja ir ar tam turi teisę.
Tačiau tokia kontrolė gyventojams kelia ir labai praktišką klausimą: ar jūsų kieme esantis gręžinys sutvarkytas taip, kaip reikalauja įstatymai?
Būtent čia prasideda nemaloniausia dalis.
Baudos gali siekti šimtus tūkstančių eurų
Lenkijoje už tam tikrus požeminio vandens naudojimo pažeidimus gali būti skiriamos itin didelės finansinės sankcijos.
Viešai minimos baudos siekia nuo maždaug 1 150 iki 230 000 eurų (5 tūkst.–1 mln. zlotų). Galutinė suma priklauso nuo konkretaus pažeidimo, išgauto vandens kiekio ir kitų aplinkybių.
Kai kuriais atvejais, kai vandens ištekliai naudojami neturint reikalingo leidimo, finansinė našta gali būti skaičiuojama pagal išgauto vandens kiekį ir taikomus padidintus tarifus.
Tačiau dar kartą svarbu pabrėžti: tai yra Lenkijos teisės aktuose numatytos sankcijos, o ne automatiškai Lietuvoje taikomos baudos.
Lietuvoje galioja savos taisyklės.
Jūsų gręžinys gali tapti didžiausia problema
Daugeliui žmonių didžiausias pavojus yra ne pats vandens naudojimas, o nežinia dėl gręžinio statuso.
Jeigu gręžinys įrengtas seniai, savininkas gali net nežinoti, ar jis tinkamai įregistruotas, ar turi reikiamus dokumentus ir ar jo naudojimas atitinka dabartinius teisės aktus.
Lietuvoje vykdoma nelegalių ir neįregistruotų gręžinių kontrolė. Lietuvos geologijos tarnyba yra raginusi gyventojus susitvarkyti gręžinių dokumentus ir įregistruoti juos Žemės gelmių registre.
Todėl senas gręžinys, apie kurį dešimtmečius niekas nesusimąstė, vieną dieną gali tapti rimta problema.
O jeigu vandens skaitiklio nėra?
Čia atsiranda dar viena dažna klaida.
Kai kurie gyventojai mano, kad jeigu gręžinyje nėra vandens skaitiklio, neįmanoma nustatyti, kiek vandens buvo išgauta. Tačiau vien skaitiklio nebuvimas savaime nereiškia, kad vandens naudojimo aplinkybės negali būti vertinamos.
Atliekant patikrinimus gali būti vertinami turimi dokumentai, gręžinio parametrai, naudojama įranga ir kiti duomenys, leidžiantys nustatyti vandens naudojimo aplinkybes.
Todėl mintis „jeigu niekas nematuoja, vadinasi, niekas nesužinos“ gali būti labai klaidinanti.
O kaip visa tai atrodo Lietuvoje?
Lietuvoje fiziniams asmenims, naudojantiems požeminį vandenį savo reikmėms, taikomos konkrečios išimtys ir ribos.
10 kubinių metrų taisyklė
Tam tikrais atvejais buitiniam vartotojui nereikia leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, kai per parą išgaunama ne daugiau kaip 10 kubinių metrų vandens.
Tačiau ši riba nėra universali taisyklė visoms situacijoms. Svarbu atsižvelgti į tai, kas yra vandens naudotojas, kokiam tikslui vanduo naudojamas ir kokia konkrečiai veikla vykdoma.
Viršijus nustatytas ribas arba naudojant požeminį vandenį veiklai, kuriai reikalingas leidimas, gali atsirasti prievolė gauti leidimą ir mokėti nustatytus mokesčius.
Nelegalus gręžinys – atskira problema
Jeigu jūsų sklype yra gręžinys, tačiau jo nėra Žemės gelmių registre arba trūksta privalomų dokumentų, nereikėtų laukti, kol tai nustatys patikrinimas.
Priklausomai nuo situacijos, gali tekti gręžinį įteisinti arba likviduoti. Be to, už teisės aktų pažeidimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie įsigijo seną namą ar sodybą ir kartu „paveldėjo“ prieš daugelį metų įrengtą gręžinį.
Kodėl ši istorija svarbi Lietuvos gyventojams?
Lenkijos pavyzdys parodė, kad požeminio vandens naudojimo kontrolė gali tapti labai griežta, o sankcijos už pažeidimus – itin didelės.
Tačiau nereikėtų išsigąsti vien dėl to, kad jūsų sklype yra gręžinys. Pats nuosavo gręžinio turėjimas nėra pažeidimas.
Svarbiausia žinoti, ar jis teisėtai įrengtas ir įregistruotas, kiek vandens išgaunate ir kam jį naudojate.
Jeigu atsakymų nežinote, būtent dabar yra tinkamas metas tuo pasidomėti.
Nes problema gali būti ne vanduo po jūsų namu, o dokumentų nebuvimas, neįregistruotas gręžinys arba netinkamas požeminio vandens naudojimas.
