Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra naujiena. Pasak jo, tai yra sąmoningas bandymas nukreipti dėmesį kitur.
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.
Budrio pasisakymas
Rusija pagrasino Lietuvai, teigdama, kad galėtų sunaikinti šalį per 15 minučių. Šie grasinimai pasirodė atsakant į užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teiginį, kad esant reikalui NATO pajėgos galėtų neutralizuoti Kaliningrado oro gynybą. Kaip turėtų reaguoti Lietuva į tokius grasinimus, įskaitant šį 15 minučių scenarijų? Kaip vertinti visą kontekstą?
V. Malinionis: Į grasinimus reikia reaguoti rimtai, bet profesionaliai. Aš manau, užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie Kaliningradą, tiesiog pasakė, ką NATO planuoja. Kaliningradas nėra jokia paslaptis. Tai maža teritorija, nors joje ir sutelkta daug ginkluotės, tačiau ji yra lengvai matoma ir pasiekiama iš jūros, oro bei kitų pusių. Taigi čia nieko naujo ministras nepasakė.
G. Bagdonas: Įsiterpsiu, ne vien Budrys tai pasakė. Buvo panašių pareiškimų ir iš Vakarų šalių. Man atrodo, ne taip seniai vienas NATO sausumos pajėgų generolas tai irgi yra pasakęs.
V. Malinionis: NATO kariškiai apie tai šneka. Tai ruošiama, kad Kaliningradas nebūtų problema. Tai susiję su Suvalkų koridoriumi. Dėl to Kaliningradas yra taikinys numeris vienas, nes Suvalkų koridorius mums labai svarbus kaip kelias, per kurį ateitų NATO parama, esant reikalui.
Kalbant apie Rusijos leksikoną, girdėjau Lavrovo paaiškinimą, kai jo paklausė apie Budrio pasisakymą. Jis pasakė, kad šios situacijos nereikia kreipti dėmesio ribų. Negrasino, bet patarė nesureikšminti. Lavrovas palygino situaciją su mintimi: „Egzistuojame, reiškia mąstome“. Pagal jo logiką: „Mes nemąstome, tik egzistuojame, bet jeigu egzistuojame, reiškia ir mąstome“. Su Lavrovo logika tai nelabai aišku.
G. Bagdonas: Galėtume dar pratęsti, kaip Lietuvos piliečiai, fokusuojuosi į Lietuvos Respublikos teritoriją, bet peržengsiu į žvalgybinę perspektyvą iš Maskvos. Priešai mus mato kaip strateginę kryptį, Baltijos valstybės, galbūt Suomija ir Lenkija. Baltijos šalys tikrai yra svarbios. Tai jau ne kartą pabrėžė estų pusė ir kiti oficialūs pareigūnai.
Buvo lengvos užuominos, kad Leningrado karinė apygarda arba Peterburgo miestas yra netoli Estijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į Baltijos jūrą, kur vyktų karas. Rusija ten būtų blokuojama, jos išėjimas tarp Suomijos ir Estijos būtų sutrukdytas.
V. Malinionis: Aš galvoju, kad Rusija tikrai ne viską daro logiškai ir pragmatiškai, bet jie puikiai supranta, jog dabartinėje situacijoje, kai jie patiria nuostolių Ukrainos fronte, atidaryti naują frontą ir įsivelti į konfliktą su NATO būtų per didelė rizika. Dėl to jie vis dėlto grasins, šnekės.
Jiems labai nepatinka Vokietijos brigados įvedimas, amerikiečių karių buvimas Lietuvoje ir kiti veiksmai. Nauja iniciatyva, vadavietės formavimas, skirtas greitai reaguoti į Estijos ir Latvijos įsiveržimo atvejį, taip pat jiems nepatinka. Dėl to jų retorika tokia, kokia yra, bet jie tikrai bandys balansuoti su savo provokacijomis. Nemanau, kad jie drįstų peržengti ribas, nes tai būtų savižudybė.
G. Bagdonas: Man teko skaityti kraštutinių Rusijos politologų knygutę, išleistą Rusijos skaitytojams, iš tos pačios serijos „Pažink priešą“. Sergejus Karaganovas ir kiti pasiremia Kremliui pateiktų raportų pranešimais, kur labai akcentuojamas psichologinis gąsdinimas. Jie net naudoja terminus „atgrąsymas“ ir „sulaikymas“, minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė prieš Vakarus.
Iš Maskvos perspektyvos tai turėtume suprasti, nes suprasdami, kaip jie galvoja, galime taikyti teisingas priemones. Čia svarbu visai neatsipalaiduoti, palaikyti budrumą valstybėje. Reikia prisiminti, kad Maskvoje dažnai elgiamasi neracionaliai, neprognozuotai ir nelogiškai. Taip jau yra su ta valstybe.
Baltarusijos branduolinė eskalacija
Dėl Rusijos ir Baltarusijos branduolinės eskalacijos, tie signalai, kaip branduolinės pratybos ir „Orešnik“ panaudojimas Ukrainoje, ką tai rodo?
G. Bagdonas: Ką tik sakiau, branduolinis ginklas naudojamas mus gąsdinti, nes Maskvoje puikiai vertina situaciją. Deja, dažnai ir teisingai. Prisiminus laikotarpį, didžiojo karo prieš Ukrainą pradžia, Vakarų reakcija į branduolinį ginklą buvo stipriausia.
„Orešnik“ raketa, pagaminta sovietinės raketos bazėje, neaišku, kiek jų daug turi, bet ją paleido jau trečią kartą į Ukrainą, pirmą kartą į Kijevą. Tikslas yra menkaverčiai objektai, bet psichologinis signalas buvo skirtas nutolusioms šalims parodyti, kad Rusija turi branduolinį ginklą.
Džiugu, kad vakarų reakcija irgi pasikeitusi. Vaidotai, jūs minėjote Nyderlandų ir Vokietijos bendro korpuso vadavietes bei planus jas steigti, kad pagreitintų pajėgų perkėlimą pas mūsų kaimynus, latvius ir estus, korpusas gali turėti iki 60 tūkst. karių karo atveju. Tai yra vienas atsakas.
„Angliakalbiškoje“ literatūroje skelbta, kad JAV kongreso parlamentarų diskusijoje spaudžiama vykdomoji valdžia Lenkijoje, kur yra dislokuotos rotuojamos JAV pajėgos. Jas pakeisti nuolatinėmis dislokacijomis, nes tai pigiau ir stipriau. Tai taip pat yra atsakas. Dėmesys iš JAV parlamentarų mūsų atžvilgiu yra tinkamas ir labai svarbus.
V. Malinionis: Dar norėčiau papildyti, kad prie viso šito reikia pasidžiaugti ir tuo, jog Europa, NATO europinė dalis, pradėjo daryti jėgos balansą. Šitie žingsniai, įskaitant branduolinį balansą, jau prasidėjo. Nepaisant to, kad galioja Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinis arsenalas, jis niekada nebuvo nekontroliuojamas.
Net Trumpas nedrįso apie tai kalbėti, bet dabar matome, kad Prancūzija jau daro savo iniciatyvas ir kartu su Lenkija bei Švedija netrukus planuoja pratybas. Lenkija kalba apie branduolinio ginklo dislokavimą savo teritorijoje. Tai reiškia, kad lėktuvai, galintys nešti branduolinį ginklą, bus žymiai arčiau Rusijos sienų.
Nebūtina, kad tai būtų Lietuvoje. Lenkija suteikia pakankamą atstumą greitai reaguoti. Lėktuvais nešamas branduolinis ginklas leidžia panaudoti taktinio lygmens priemones, kas Rusijai kelia didelį nerimą. Putinas turėtų matyti, kad veidrodinis efektas veikia ir situacija pradeda keistis prieš jį.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
