Rusijos nesėkmės mūšio lauke vis labiau veikia jos vidaus politinę padėtį. Karas, kurį Kremlius planavo kaip greitą operaciją, užsitęsė metų metus, o jo pasekmės jau juntamos net Maskvoje. „Financial Times“ apžvalgininko Gideono Rachmano nuomone, Rusijos kampanijos Ukrainoje nesėkmė gali tapti grėsme Vladimiro Putino valdžiai.
Vienu iš iškalbingų momentų jis vadina gegužės 9-osios paradą Maskvoje, kurį Rusijos valdžia tradiciškai naudoja kaip savo karinės galios demonstraciją.
Tačiau šiemet Kremlius atsisakė plataus masto tankų ir sunkiosios technikos demonstravimo dėl Ukrainos atakų rizikos. Taigi, autoriaus manymu, V. Putino „specialioji karinė operacija“ ne tik nepasiekia sėkmės Ukrainoje, bet ir pati Rusijos kariuomenė dabar atsidūrė pavojuje net Maskvoje.
G. Rachmanas atkreipė dėmesį, kad nuo plataus masto invazijos pradžios valdžia stengėsi kuo labiau izoliuoti Maskvą ir Sankt Peterburgą nuo karo padarinių, tačiau dabar rusai vis dažniau susiduria su apribojimais dėl saugumo situacijos.
Maskvoje reguliariai stabdomas oro uostų darbas dėl dronų smūgių grėsmės, periodiškai išjungiamas mobilusis internetas, fiksuojami rezonansiniai išpuoliai prieš jėgos struktūrų ir karinės vadovybės atstovus.
Be to, Ukrainos bepiločių smūgiai Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai veikia vidaus degalų rinką ir lemia kainų augimą.
Rusija moka milžinišką kainą
Autorius pabrėžė, kad Rusijai apskritai konflikto kaina pasirodė esanti milžiniška ir tragiška. Jis priminė, kad neseniai britų žvalgybos agentūros vadovė Anne Keast-Butler pareiškė apie beveik 500 tūkstančių kare žuvusių rusų, o dar gerokai daugiau patyrė sunkių sužeidimų.
„Tai akivaizdi grėsmė šalies ateičiai, kurios gyventojų skaičius mažėjo dar iki karo pradžios. Jei triumfuojanti pergalė jau būtų visai arti, tokie nuostoliai galėtų atrodyti priimtini. Tačiau Rusija Ukrainoje kariauja jau ilgiau, nei Sovietų Sąjunga kovojo prieš Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metu. Ir vis dar nesugebėjo užimti viso Donbaso. Be to, balandį rusai net prarado dalį teritorijų“, – pabrėžė jis.
Rusijos elite vis dažniau kalbama apie taiką
Apžvalgininko nuomone, vienas svarbiausių pastarojo meto signalų yra kritiškų karo vertinimų atsiradimas net tarp Rusijos politinės ir ekspertinės aplinkos atstovų.
Jis pranešė, kad valdžiai artimame žurnale „Rusija pasaulio politikoje“ pasirodė publikacija, kurios autoriai suabejojo galimybe pasiekti pagrindinį Kremliaus politinį tikslą – pašalinti dabartinę Ukrainos valdžią.
Straipsnyje pažymėta, kad tokiam scenarijui įgyvendinti reikėtų okupuoti visą Ukrainos teritoriją, o tai nėra realistiška.
Vietoj to autoriai paragino apsvarstyti konflikto sureguliavimo derybomis galimybę. G. Rachmano nuomone, tokie pareiškimai rodo palaipsniui kaupiamą nepasitenkinimą dalyje Rusijos elito.
Karinių pralaimėjimų pasekmės Rusijai
Autorius priminė, kad Rusijos istorijoje karinės nesėkmės dažnai tapdavo politinių pokyčių katalizatoriumi, todėl, rašo jis, V. Putinui verta nerimauti ne tik dėl karo eigos, bet ir dėl savo paties padėties.
„Pralaimėjimas Rusijos–Japonijos kare 1905 metais prisidėjo prie visuomenės neramumų ir judėjimo konstitucinės monarchijos link. Nesėkmė Pirmajame pasauliniame kare tapo Rusijos revoliucijos fonu. Nikitos Chruščiovo pašalinimas iš Sovietų Sąjungos lyderio posto 1964 metais buvo glaudžiai susijęs su suvokimu, kad jis patyrė nesėkmę Karibų krizės metu. O užsitęsęs karas Afganistane tapo svarbia bendro nuosmukio, atvedusio prie SSRS žlugimo, dalimi“, – rašoma straipsnyje.
Remdamasis tuo, apžvalgininkas daro prielaidą, kad nesėkmė Ukrainoje gali lemti V. Putino, kuriam dabar 73 metai, žlugimą.
Vis dėlto, pažymi jis, sunku įsivaizduoti konkretų jo pašalinimo iš valdžios mechanizmą.
Ar Putiną gali nuversti?
G. Rachmanas mano, kad masiniai protestai Rusijoje ar tradicinė politinė kova vargu ar galėtų būti sėkmingi.
Maskvoje jau vyko didelės antiputiniškos demonstracijos 2011–2012, 2019 ir 2021 metais, tačiau jos baigdavosi masiniais areštais ir smurtu.
„Charizmatiški opozicijos lyderiai paprastai arba žūsta, arba yra priversti palikti šalį. Borisas Nemcovas buvo nužudytas netoli Kremliaus 2015 metais. Aleksejus Navalnas mirė kalėjime 2024 metais – beveik neabejotinai jis buvo nužudytas. Rugsėjį vyks rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą, tačiau jų rezultatas niekam nekelia abejonių“, – rašo jis.
G. Rachmano nuomone, ginkluoti žmonės turi daugiau galimybių nuversti V. Putiną nei beginkliai civiliai.
Jis priminė, kad 2023 metų maištas, vadovaujamas privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino, buvo artimiausias momentas, kai V. Putinas galėjo prarasti valdžią, tačiau jis žlugo.
Po to diktatorius pasirūpino išlaikyti griežtą kontrolę visoms šalies ginkluotoms struktūroms.
Didžiausia grėsmė Putinui – elito skilimas
„Nepaisant to, skilimas Rusijos elito viduje vis dar atrodo kaip labiausiai tikėtinas kelias Putinui pašalinti. Tam reikalinga kritinė masė žmonių, kurie sutiktų, kad karas klostosi nesėkmingai ir kad Rusijai būtina jį užbaigti. Šie žmonės taip pat turėtų suprasti, kad susitarti dėl taikos su Ukraina ir atkurti santykius su Europa būtų gerokai lengviau, jei Kremliuje atsirastų naujas veidas ir naujas mąstymas“, – savo nuomonę išsakė apžvalgininkas.
Jis mano, kad Europos vyriausybės jau dabar turėtų daryti viską, kad šią žinią perduotų elitiniams Rusijos sluoksniams. Vis dėlto, jo teigimu, paversti elito nepasitenkinimą realiu Putino pašalinimo mechanizmu bus nelengva.
Tikriausiai tam reikėtų žmogaus iš aukščiausių valdžios sluoksnių, už kurio stovėtų jam ištikimos jėgos struktūros.
„Ir vis dėlto tampa vis akivaizdžiau, kad Putinas savo šalį pastatė ant kelio, kurio neįmanoma išlaikyti amžinai. Čia tinka finansų rinkose populiarus posakis: „Jei kažkas negali tęstis amžinai, anksčiau ar vėliau tai baigsis“, – apibendrino G. Rachmanas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
