Paminklas prieštaringai vertinamai poetei Salomėjai Nėriai Vilniaus centre negali būti nukeltas – taip nusprendė teismas. Nors poetė su delegacija važiavo į Maskvą, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą, teismas nusprendė, jog to nepakanka įrodyti, kad ji aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms ir represinėms struktūroms. Teismo sprendimui nepritariantis Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ketina jį skųsti.
TV3 Žinios, Salomėja Nėris, paminklas (tv3.lt koliažas)
Sovietmečio lakštingalai poetei S. Nėriai sostinės centre jau daugiau nei 50 metų stovintis paminklas tebekursto aistras – vieni norėtų jį nuversti, kiti – kad liktų vietoje.
„Jo neturėtų būti, nes Salomėja Nėris, kad ir kaip ten buvo, buvo tuometinės valdžios struktūrų atstovė, o tos valdžios vardu vyko žmonių žudymas, trėmimai ir panašiai“, – sakė buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.
Dalis gyventojų piktinasi teismo sprendimu
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras dar prieš porą metų nusprendė, kad paminklą iš sostinės centro reikia nukelti.
„Salomėja Nėris veikė sovietų okupacinio režimo struktūrose, vykdė sovietinę propagandą, todėl jos paminklas ir gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti pašalinti“, – tikino A. Šileris.
Tačiau paminklas stovi iki šiol, nes centro sprendimą apskundė poetės anūkė Salomėja Bučaitė, Meno kūrėjų asociacija ir teisininkas Liudvikas Ragauskis, kuris teisme atstovauja anūkei ir asociacijai.
„Tai yra simbolis to laikotarpio meno, kūrybos, žmonių pasaulėžiūros. Jeigu mes fiziškai juos naikinsime, pašalinsime iš viešųjų erdvių, prarasime tam tikrą dalį savo istorijos – net ir okupacinės“, – sakė L. Ragauskis.
Paminklas S. Nėriai dar stovės bent jau kurį laiką – taip nusprendė teismas.
„Neužtenka konstatuoti, kad poetė veikė okupacinės valdžios centrinėse struktūrose. Būtina turėti duomenų, kad ji aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms, politinėms, karinėms ir represinėms struktūroms“, – sakė teisėja Violeta Petkevičienė.
Toks sprendimas apstulbino Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą.
„Jeigu tokio fakto teismui neužtenka, tada aš jau nekalbėsiu apie kitus dalykus – apie jos kūrybą, šlovinančią Staliną, Raudonąją armiją ir kitus dalykus“, – kalbėjo centro direktorius Arūnas Bubnys.
„Poetė atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“, – sakė V. Petkevičienė.
Nežinia, kiek ilgai stovės paminklas, nes Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teismo sprendimą skųs. Skųs ir teisininkas L. Ragauskis, nes jo ieškinį, kaip ir asociacijos, teismas atmetė, iš dalies patenkindamas tik poetės anūkės ieškinį.
