Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gynybai numatyti milijardai eurų, tačiau paaiškėjo nerimą kelianti detalė. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė perspėjo, kad net ir rekordinio finansavimo gali nepakakti svarbiausiems šalies saugumo tikslams pasiekti. Jos įvardytas skirtumas siekia beveik 400 milijonų eurų, o per kelerius metus gali virsti gerokai didesne suma. Kyla klausimas: ar Lietuvai teks atidėti dalį svarbių gynybos planų?
Nuskambėjo perspėjimas, kurio ignoruoti negalima
Spalio 23 dieną valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė viešai išreiškė susirūpinimą dėl 2027 metų krašto apsaugos biudžeto.
Vyriausybė kitąmet gynybai planuoja skirti 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 4,8 milijardo eurų.
Iš pirmo žvilgsnio tai milžiniška suma.
Tačiau, pasak I. Segalovičienės, Valstybės kontrolės atlikti auditai rodo, kad visiems suplanuotiems gynybos pajėgumams laiku išvystyti reikėtų didesnio finansavimo – bent 5,44 procento BVP.
Tai reiškia, kad tarp planuojamų lėšų ir audituose įvertinto poreikio atsiranda reikšmingas skirtumas.
Beveik 400 milijonų eurų – kur jie dingo?
Valstybės kontrolierė atkreipė dėmesį, kad anksčiau planuojant trejų metų biudžetą 2027-ųjų gynybos finansavimui buvo numatyta 5,44 procento BVP dalis.
Dabar siūloma skirti 5 procentus.
Pasak I. Segalovičienės, šis 0,44 procentinio punkto skirtumas sudaro beveik 400 milijonų eurų.
Dar daugiau klausimų kyla žvelgiant į ateitį.
Jeigu panašus finansavimo atotrūkis išliktų ir 2028 bei 2029 metais, bendra suma, jos vertinimu, galėtų viršyti milijardą eurų.
Svarbu tai, kad kalbama ne apie dingusius ar neteisėtai panaudotus pinigus, o apie skirtumą tarp anksčiau planuoto finansavimo ir dabar siūlomo biudžeto.
Didžiausia baimė – ne vien skaičiai
Lietuva iki 2030 metų yra užsibrėžusi ambicingus gynybos tikslus.
Vienas svarbiausių – nacionalinės kariuomenės divizijos vystymas.
Tam reikalinga ne tik ginkluotė, bet ir karinė technika, infrastruktūra, personalas bei ilgalaikis pasirengimas.
Valstybės kontrolierės nuomone, mažesnis finansavimas kelia klausimą, ar visus šiuos planus pavyks įgyvendinti numatytais terminais.
Ji pabrėžė, kad gynybos pajėgumų vystymas susijęs su Lietuvos įsipareigojimais tiek visuomenei, tiek sąjungininkams.
Todėl vien paskelbti didelę biudžeto sumą nepakanka – būtina paaiškinti, kokiems konkretiems tikslams jos užteks.
Ar teks atsisakyti svarbių pirkinių?
I. Segalovičienė iškėlė klausimą, kuris gali tapti vienu svarbiausių svarstant kitų metų biudžetą.
Jeigu finansavimas bus mažesnis, nei numatyta ankstesniuose planuose, ar teks atidėti dalį ginkluotės įsigijimų?
O gal bus ieškoma galimybių sumažinti kitas krašto apsaugos sistemos išlaidas?
Kol kas nėra patvirtinta, kad Lietuva atsisakys konkrečių karinės technikos pirkimų.
Tačiau valstybės kontrolierė ragina aiškiai parodyti, kaip pasikeitęs finansavimas paveiktų suplanuotus projektus.
Toks paaiškinimas, jos vertinimu, būtinas tam, kad visuomenė galėtų suprasti tikrąją situaciją.
Atskleidė dar vieną sistemos problemą
Pinigų trūkumas nėra vienintelė problema, apie kurią kalba valstybės kontrolierė.
Jos teigimu, auditai atskleidė ir trūkumų krašto apsaugos sistemos pirkimų organizavime.
Kai kurie derinimo procesai yra pernelyg sudėtingi, o dalis administracinių procedūrų gali būti perteklinės.
Taikos metu tokie trukdžiai galbūt atrodo mažiau pastebimi.
Tačiau siekiant sparčiai stiprinti kariuomenę, kiekvienas uždelstas sprendimas gali turėti reikšmės.
Valstybės kontrolė Krašto apsaugos ministerijai jau pateikė rekomendacijų, kaip šiuos procesus tobulinti.
Ką į perspėjimus atsako valdžia?
Finansų ministras Taurimas Valys laikosi pozicijos, kad planuojamas biudžetas atliepia gynybos finansavimo lūkesčius.
Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu aiškina ieškanti būdų išsaugoti suplanuotus poreikius.
Vienas svarstomų sprendimų – su gynybos pramonės įmonėmis derinti mokėjimų grafikus, kad finansiniai įsipareigojimai būtų paskirstyti kitaip.
Ministerija taip pat pažymi, kad vertinant gynybos finansavimą svarbu atsižvelgti į konkrečią eurų sumą, o ne vien į BVP procentą, kuris kinta kartu su ekonomika.
Vis dėlto galutinis 2027 metų biudžetas dar nėra patvirtintas, todėl tikslesnis poveikis gynybos planams paaiškės vėliau.
Sprendimas, kurio pasekmės gali būti juntamos ilgai
Gynybos finansavimas nėra vien politinių diskusijų ar biudžeto lentelių klausimas.
Nuo priimamų sprendimų priklauso, kokiu greičiu Lietuva galės stiprinti savo kariuomenę ir vykdyti ilgalaikius saugumo įsipareigojimus.
Valstybės kontrolierės perspėjimas nereiškia, kad šalies gynybos planai jau žlunga.
Tačiau jis atskleidžia svarbų neatitikimą tarp užsibrėžtų tikslų ir jiems numatytų lėšų.
Didžiausias klausimas dabar – ar Vyriausybei pavyks įrodyti, kad 4,8 milijardo eurų pakaks visiems svarbiausiems darbams atlikti. Jeigu ne, Lietuvai gali tekti rinktis: ieškoti papildomų šimtų milijonų arba peržiūrėti dalį iki 2030 metų suplanuotų gynybos tikslų.
