Lukas Starkus
Kasmet visame pasaulyje daugiau nei 10 mln. žmonių diagnozuojama demencija, o ankstyvoji demencija vis dažniau nustatoma penktąjį ir šeštąjį gyvenimo dešimtmetį pasiekusiems žmonėms. Tačiau greitas ir paprastas patikros metodas gali padėti geriau įvertinti žmogaus pažintinių funkcijų būklę, o jį galima atlikti namuose be jokios įrangos.
Nors demencija dažniausiai siejama su atminties praradimu, sutrikusia orientacija ir dėmesio koncentracijos problemomis, ji taip pat gali paveikti motorinius gebėjimus, todėl kasdienės užduotys tampa sudėtingesnės, rašo nypost.com.
Paaiškino, kaip atlikti „greičiausią demencijos testą“
Šis testas, žinomas kaip Lurijos testas arba Kumštis-Briauna-Delnas (angl. Fist-Edge-Palm Test), reikalauja atlikti tris rankų gestus.
Pirmiausia viena ranka sugniaužiama į kumštį ir padedama ant kitos rankos delno. Tuomet ranka ištiesinama, o mažojo piršto pusė padedama ant priešingos rankos delno, tarsi atliekant karatė smūgį.
Galiausiai ranka pasukama delnu žemyn ir lengvai paliečiamas kitos rankos atviras delnas. Pasak A. Huseino, šie judesiai padeda įvertinti skirtingas smegenų funkcijas, ypač motoriką, vykdomąsias funkcijas ir veiksmų sekos suvokimą.
„Kai kurie žmonės negali atlikti šių judesių sklandžiai, – aiškino jis vaizdo įraše. – Kartais jie nuolat kartoja tą patį judesį arba supainioja veiksmų seką.“
Tyrimai parodė, kad daugiau nei 50 proc. Alzheimerio liga sergančių žmonių, kuriems nustatyta dažniausia demencijos forma, susiduria su sunkumais atliekant šį testą.
Įveikti šią iš pirmo žvilgsnio paprastą užduotį sunku ir sergantiesiems kitų formų demencija. Kaip pažymėjo A. Huseinas, sunkumų patiria „beveik 70 proc.“ pacientų, sergančių frontotemporaline demencija.
Ankstyvas demencijos nustatymas – itin svarbus
Nors šio testo rezultatai negali būti naudojami demencijai diagnozuoti, nes nėra vieno testo, galinčio tai padaryti, jie gali parodyti, ar žmogui kyla pažintinių funkcijų sutrikimų, dėl kurių vertėtų kreiptis į specialistą.
Tuomet sveikatos priežiūros specialistai gali pasitelkti įvairias vertinimo priemones atminčiai, dėmesiui, kalbos gebėjimams ir problemų sprendimo įgūdžiams įvertinti.
Tokie testai kaip SAGE (angl. Self-Administered Gerocognitive Examination) leidžia patiems žmonėms pasitikrinti dėl ankstyvųjų pažintinių funkcijų sutrikimų, atliekant užduotis, susijusias su skaičiavimu, piešimu, įsiminimu ir vaizdų atpažinimu.
Taip pat kuriami nauji tyrimai, padedantys nustatyti demencijos riziką, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, aptinkantys baltymą p-tau217, kuris siejamas su amiloidinėmis plokštelėmis ir tau baltymų sankaupomis – dviem pagrindiniais Alzheimerio ligos požymiais, atsirandančiais gerokai anksčiau nei simptomai.
Kiti tyrimai, pavyzdžiui, širdies troponino tyrimas, gali padėti nustatyti demencijos riziką net iki 25 metų prieš diagnozę. Kraujo tyrimai tampa vis perspektyvesniu Alzheimerio ligos nustatymo metodu.
Ankstyvas ligos nustatymas yra itin svarbus siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, išplėsti gydymo galimybes ir sudaryti sąlygas geriau planuoti ateitį.
