Santykiai retai subyra staiga – dažniausiai jie prastėja pamažu, beveik nepastebimai: mažiau pokalbių, mažiau juoko, mažiau artumo. Santykių terapeutas ir mediatorius Egidijus Meiženis sako, kad vienas pirmųjų ženklų, išduodančių emocinį atšalimą, yra jausmas, kad gyveni nebe su partneriu, o su kaimynu.
Specialistas paaiškino, kokie pokyčiai santykiuose signalizuoja rimtas problemas, kada konfliktai yra normalu, o kada jau vertėtų ieškotis pagalbos kitur ar net svarstyti apie skyrybas.
Pirmieji ženklai – mažiau emocinio artumo ir šilumos
Pasak terapeuto, santykiai dažniausiai nepradeda byrėti per vieną dieną. Pokyčiai atsiranda palaipsniui – pirmiausia mažėja emocinis artumas tarp partnerių.
„Gali būti trumpesni pokalbiai, mažiau humoro, mažiau kartu praleidžiamo laiko. Pokalbiai tampa oficialesni, šaltesni – kalbama tik apie buitį, vaikus, galbūt ir apie darbą, bet ženkliai mažiau apie savo jausmus ir vidinį gyvenimą“, – pasakojo E. Meiženis.
Anot jo, žmonės tokiuose santykiuose neretai pradeda jausti vienišumą, nors vis dar yra kartu. Emocinis atšalimas dažnai tampa pirmu ženklu, kad santykiuose kažkas keičiasi ne į gerąją pusę.
Konfliktai ne visada reiškia blogus santykius
Terapeutas pabrėžia, kad konfliktai santykiuose savaime nėra blogis. Anot jo, visiškai konfliktų neturinti pora nebūtinai yra laiminga.
„Konfliktai sveikose porose kartais kyla natūraliai, nes žmonės turi skirtingų poreikių ir nuomonių. Svarbiausia yra tai, kas vyksta po konflikto – ar lieka pagarba vienas kitam, ar partneriai geba vienas kitą išgirsti ir atkurti ryšį“, – aiškino jis.
Vis dėlto pavojingi tampa ne patys ginčai, o tai, kaip žmonės elgiasi jų metu. Pasak specialisto, rimtesnės problemos prasideda tada, kai santykiuose ima trūkti pagarbos, o konfliktai pereina į kaltinimus, emocinį smurtą ar visišką atsitraukimą.
„Vienas partneris gali nuolat kaltinti, o kitas – užsidaryti ir nebespręsti problemų. Tai jau rimtesnis ženklas, kad santykiuose kažkas negerai“, – sakė E. Meiženis.
Kai namo grįžti nebenori
Specialistas sako, kad vienas stipriausių signalų – kai žmogus pradeda vengti buvimo namuose ir ieško būdų kuo mažiau laiko praleisti su partneriu.
„Ilgiau užsibūnama darbe, su draugais, sporto salėje ar net sėdint prie televizoriaus. Tai tampa savotiškais pabėgimo būdais“, – teigė jis.
Pasak terapeuto, tokiu metu žmogus dažnai jaučia vidinį diskomfortą grįždamas namo.
„Žmogus eina namo ne su džiaugsmu, kad jo kažkas laukia, o su įtampa – nežino, ar bus sutiktas su šypsena, ar vėl sulauks priekaištų ir šalto žvilgsnio“, – aiškino E. Meiženis.
Jis priduria, kad ilgainiui partneriai gali pradėti jaustis tarsi gyventų nebe su mylimu žmogumi, o tiesiog su pažįstamu ar kaimynu.
Fizinis artumas mažėti gali natūraliai
Kalbėdamas apie fizinį artumą, terapeutas pabrėžė, kad jo sumažėjimas ne visuomet reiškia krizę. Tam įtakos gali turėti nuovargis, vaikai, stresas, sveikatos problemos ar skirtingi gyvenimo etapai.
Tačiau ilgalaikis artumo nebuvimas jau turėtų kelti klausimų.
„Kai partneriai pradeda vienas kito vengti, nebėra apsikabinimų, prisiglaudimų, intymumo, o kartu atsiranda noras būti visur, tik ne su partneriu – tai jau rimtesnis signalas“, – sakė specialistas.
Didžiausia klaida – nesikalbėti
E. Meiženis ne kartą akcentavo, kad vienas svarbiausių dalykų santykiuose yra bendravimas.
„Santykiuose yra tik trys taisyklės: kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis“, – su šypsena sakė jis.
Vis dėlto, anot jo, svarbu ne tik kalbėti, bet ir pasirinkti tinkamą laiką pokalbiui. Specialistas pataria pirmiausia paklausti partnerio, ar jis pasiruošęs rimtai kalbėtis ir iš tikrųjų išgirsti.
„Jeigu žmogus tuo metu nėra pasiruošęs klausytis, geriau pokalbį atidėti, o ne iš karto paversti jį konfliktu“, – teigė terapeutas.
Jis taip pat ragina neignoruoti problemų ir jų nekaupti metų metus.
„Lengviau atlaikyti daug mažų bangų nei vieną cunamį“, – palygino E. Meiženis.
Kada santykių jau nebepavyksta išgelbėti?
Pasak terapeuto, vienas aiškiausių ženklų, kad žmogus santykiuose jau pasidavė – apatija.
„Nebesvarbu tampa ne tik problemos, bet ir pats santykis. Žmogus nebenori aiškintis, nebetiki, kad pokyčiai apskritai įmanomi“, – sakė jis.
Anot jo, ilgalaikiuose santykiuose, kuriuose yra rimtų problemų, žmonės neretai būna jau šimtus kartų mintyse „išgyvenę“ skyrybas dar iki realaus apsisprendimo. Todėl kai ateina išsiskyrimo diena, toks žmogus jau nebejaučia stiprių emocijų šiuo klausimu.
„Ryšys po truputį tolsta, tikėjimas silpsta ir galiausiai nebelieka noro kažką daryti“, – aiškino specialistas.
Kartais skyrybos – sveikesnis sprendimas
E. Meiženis pabrėžia, kad skyrybos neturėtų būti impulsyvus sprendimas, tačiau tam tikrais atvejais jos gali būti geresnė išeitis nei nuolatinė emocinė kančia.
„Jeigu vienas žmogus nuolat stengiasi, o kitas visiškai neprisideda prie santykio kūrimo, ilgainiui ateina perdegimas“, – sakė terapeutas.
Jo teigimu, ypač rimtas signalas yra emocinis ar psichologinis smurtas, visiškas emocinio saugumo nebuvimas bei atsakomybės už santykius vengimas.
„Kartais net ir esant vaikams skyrybos tampa sveikesniu sprendimu nei nuolatinis gyvenimas emocinėje kančioje“, – teigė jis.
Vis dėlto terapeutas priduria, kad net ir skiriantis svarbu stengtis išlaikyti pagarbų santykį, ypač jei pora turi vaikų.
„Po skyrybų viskas, kas buvo tarp partnerių, turėtų likti praeityje. Jei turite vaikų, visam gyvenimui liekate susiję kaip tėvas ir mama, todėl tarpusavio bendravimas turėtų išlikti pagarbus“, – sakė E. Meiženis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
