Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje įsiplieskė nauja diskusija dėl musulmonų maldos vietų. Musulmonų bendruomenės atstovai sako, kad esamų patalpų nepakanka, o leidimo Vilniuje statyti mečetę siekiama jau daugiau nei tris dešimtmečius. Tačiau Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica laikosi kitokios pozicijos.
Politiko teigimu, dabartiniame migracijos kontekste naujos mečetės statybai pritarti nereikėtų. Jo manymu, toks sprendimas galėtų būti suprastas kaip papildomas signalas atvykėliams, kad Lietuva sudaro vis daugiau sąlygų čia įsikurti.
Kartu V. Sinica pabrėžia, kad musulmonų teisė išpažinti savo religiją ir melstis neturi būti ribojama.
Siūlo kitą išeitį
Šiuo metu Vilniuje musulmonai meldžiasi tam pritaikytose patalpose, kurios nėra tradicinės mečetės. V. Sinicos nuomone, jeigu vienoje vietoje tikintieji nebetelpa, bendruomenė galėtų įsirengti daugiau tokių maldos erdvių.
Politikas savo poziciją palygino su katalikų situacija Vilniaus Pilaitės rajone. Ten ilgą laiką nebuvo bažnyčios, todėl tikintieji rinkdavosi mokyklos aktų salėje.
V. Sinicos įsitikinimu, panašus modelis galėtų būti taikomas ir musulmonams.
Musulmonų bendruomenė atkerta: prašome nuo 1994-ųjų
Diskusijoje dalyvavęs muftijus Aleksandras Beganskas su tokiais argumentais nesutiko.
Jo teigimu, Vilniaus musulmonų bendruomenė mečetės klausimą kelia dar nuo 1994 metų, kai dabartinių diskusijų apie migraciją Lietuvoje apskritai nebuvo.
A. Beganskas pabrėžė, kad bendruomenė neprašo valstybės ar savivaldybės savo lėšomis pastatyti mečetę. Esą prašoma sudaryti galimybę patiems įsirengti tinkamus maldos namus.
Muftijus taip pat teigė, kad ankstesni bendruomenės prašymai ne kartą sulaukė neigiamų atsakymų arba sprendimai buvo atidėliojami. Todėl, jo nuomone, dabartinės migracijos problemų nereikėtų sieti su seniai Lietuvoje gyvenančių musulmonų religiniais poreikiais.
Išsiskyrė ir požiūris į saugumą
Diskusijoje paliestas ir radikalizmo pavojus. A. Beganskas pateikė priešingą argumentą – jo teigimu, centrinė mečetė galėtų padėti geriau telkti bendruomenę ir mažinti riziką, kad atskiros grupės veiks visiškai savarankiškai.
V. Sinica savo ruožtu naujos mečetės klausimą vertina pirmiausia per dabartinės migracijos politikos prizmę.
Taigi ginčas iš esmės sukasi ne apie tai, ar musulmonams galima melstis – dėl religijos laisvės abi pusės nesiginčija. Esminis nesutarimas yra kitas: ar Lietuvai dabartinėmis aplinkybėmis reikalingos naujos specialiai statomos mečetės, ar pakanka kitų maldai pritaikytų patalpų.
