Sinkevičiui – Šimonytės iššūkis reitinguose

Ingrida Šimonytė. Archyvinė nuotrauka.

Gyventojų simpatijos premjero pareigoms palankiausios Ingridai Šimonytei. Rugsėjo apklausoje ją tinkamiausia vadovauti Vyriausybei įvardijo 13,5 proc. respondentų, o Mindaugą Sinkevičių – 4,7 proc. Tarp šių politikų susidarė 8,8 procentinio punkto skirtumas.

„Delfi“ užsakymu atliktas „Spinter tyrimų“ tyrimas parodė, kad liepą M. Sinkevičių rinkosi 6,7 proc. apklaustųjų. I. Šimonytės rodiklis tuo metu siekė 13,7 proc., tad jos rezultatas išliko beveik nepakitęs.

Tarp lyderių – ir kiti politikai

Antroje tinkamiausių premjerų sąrašo vietoje atsidūrė Remigijus Žemaitaitis, surinkęs 7,8 proc. respondentų palaikymą. Trečia buvo Viktorija Čmilytė-Nielsen – ją pasirinko 5,6 proc. apklaustųjų.

Partijų reitinguose pirmavo konservatoriai: už juos balsuotų 16,1 proc. tyrimo dalyvių. Socialdemokratus rinkosi 8,8 proc., „Nemuno aušrą“ – 8,3 proc. Ketvirtadalis apklaustųjų dar nežinojo, kam atiduotų balsą.

Apklausa vyko rugsėjo 16–26 dienomis, joje dalyvavo 1020 žmonių nuo 18 iki 75 metų. Respondentai apklausti telefonu ir internetu, nurodyta rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Ką iš tikrųjų parodo šie skaičiai?

Apklausos rezultatus verta skaityti atskiriant du klausimus: kurią partiją žmogus palaikytų rinkimuose ir kurį politiką laikytų tinkamiausiu premjeru. Tai skirtingi pasirinkimai. Rinkėjas gali pritarti vienos politinės jėgos programai, tačiau Vyriausybės vadovo pareigoms labiau vertinti kitos partijos atstovą.

Taip pat svarbu nepainioti apklausoje išreikšto palankumo su paskelbta politine kova. Klausimas apie tinkamiausią premjerą parodo respondentų nuomonę, tačiau savaime nepatvirtina nei kandidatavimo, nei susitarimų dėl būsimos Vyriausybės. Todėl reitingų lyderystė turėtų būti vertinama kaip visuomenės nuotaikų rodiklis.

Vienos apklausos neužtenka tendencijai nustatyti

Lyginant skirtingų mėnesių rezultatus, svarbu vertinti pokyčių dydį ir tyrimo metodiką. Nedidelis procentų svyravimas dar neleidžia patikimai spręsti, kad politiko populiarumas iš esmės pasikeitė. Tvirtesnes išvadas suteiktų kelių nuosekliai atliktų tyrimų palyginimas.

Neapsisprendusių respondentų atsakymai taip pat primena, kad dalies rinkėjų pasirinkimas lieka atviras. Politinėms jėgoms aktualus klausimas – kokiais sprendimais ir pasiūlymais jos galėtų pelnyti šių žmonių pasitikėjimą. Būsimą palaikymą reikės užsitarnauti konkrečiais darbais ir aiškiai pristatomais prioritetais.