Dar prieš galutinį balsavimą paskelbtame įraše politikas akcentuoja, jog parlamente vykęs procesas, susijęs su visuomeninio transliuotojo valdysenos sistemos tobulinimu, labiau priminė turgų nei demokratinius sprendimus.
„Verta prisiminti, kodėl apskritai tai vyksta. Tikrai ne dėl siekio modernizuoti LRT valdyseną – jei būtų norėta eiti šiuo keliu – tai Vyriausybė būtų subūrus darbo grupę, kokius metus vykdžiusi konsultacijas ir Seimui būtų buvęs pristatytas gerai argumentuotas, informatyvus pataisų projektas. Vietoj to – buvo pateiktas silpnas keistų idėjų kratinys (…). Net ir valdantieji suprato, kad idėjos nebuvo demokratiškos. O nebuvo dėl to, kad grupelė žmonių valdžioje, žmogiškai kalbant, nusprendė išsiaiškinti santykius su LRT generaline direktore“, – teigiama politiko įraše.
„Šiandien vietoj normalaus įstatymų proceso turime turgų, kurio niekam nereikėjo (…). Finale visas šis ažiotažas – kaltinimai LRT, protestai dėl LRT, net Konstitucijos laužymas teikiant įstatymus, diskusijos Europos Parlamente – viskas praktikoje įvyko tik dėl to, kad dalis politikų nesugebėjo priimti paprasto fakto: demokratijoje net ir valdžia neturi ir negali turėti galios keisti ką panorėjus. Jeigu statysi valstybę kaip karalystę, netruks prabėgs tie keli metai, kai į sostą atsisės tavo oponentas“, – pažymi V. Sinkevičius.
Seimas priėmė LRT pataisas
Kaip skelbta, Seimas antradienį priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.
Įstatymo pataisas paruošė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tiesa, Tarybai paliekama pačiai apsispręsti, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo – atvirai ar slaptai. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pateikusi pastabą, jog atsisakius aiškios pareigos generalinį direktorių skirti ir atleisti atviru balsavimu, atsirastų teisinis neapibrėžtumas, leidžiantis Tarybai savo nuožiūra spręsti, kada taikyti atvirą, o kada – slaptą balsavimą. Toks reguliavimas, pasak STT, sudarytų prielaidas mažesniam LRT tarybos sprendimų skaidrumui ir atskaitomybei visuomenei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
