Širdies plakimas natūraliai kinta fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio metu, tačiau nereguliarus, labai dažnas, su alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu ar stipriu silpnumu susijęs ritmas neturėtų būti ignoruojamas. Paprastas pulso įvertinimas gali tapti pirmu žingsniu laiku atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, o ankstyva diagnostika – padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė – tarptautinė iniciatyva, skirta atkreipti dėmesį į širdies ritmo sutrikimus, jų atpažinimą ir laiku suteikiamą pagalbą.
Šia proga Lietuvos kardiologų draugija kviečia prisiminti, kad širdies ritmas nėra tik skaičius išmaniajame laikrodyje ar kraujospūdžio matuoklyje. Jis gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą, o kai kuriais atvejais – tapti pirmuoju rimtesnės širdies ligos signalu.
Apie tai, kada širdies ritmo pokyčiai yra normali organizmo reakcija, kada jie gali įspėti apie ligą ir ką kiekvienas žmogus turėtų žinoti apie savo pulsą, pranešime spaudai pasakoja gydytojai kardiologai doc. dr. Gediminas Račkauskas, prof. dr. Aras Puodžiukynas ir doc. dr. Diana Rinkūnienė.
Kas vyksta organizme, kai širdis „peršoka“ arba „sustoja“?
Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?
G. R.: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų – ekstrasistolių ar kitų aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo, – jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas.
Įprastai širdies ritmą generuoja specializuotų ląstelių grupė, todėl ritmas būna reguliarus – ramybės būsenoje siekia 60–100 kartų per minutę. Kai žmogus jaučia, kad širdis „peršoka“ ar „sustoja“, dažniausiai tuo metu atsiranda neįprastas elektrinis impulsas, pavyzdžiui, priešlaikinis prieširdinis ar skilvelinis susitraukimas, arba pasikeičia impulso plitimo greitis ar kelias.
Labai tipiškas pojūtis – staigus stipresnis dūžis, tarsi širdis būtų „praleidusi“ vieną tvinksnį ir tada trenkusi stipriau. Elektriškai tai dažnai atitinka ekstrasistolę: atsiranda priešlaikinis dūžis, po jo – trumpesnė ar ilgesnė pauzė, o paskui seka kompensacinis, subjektyviai stipresnis susitraukimas, kurį ir jaučia pacientas.
A. P.: Pavieniai širdies permušimai – ekstrasistolės – paprastai nėra grėsmingas požymis. Jos gali atsirasti ir nesant jokios reikšmingos širdies ligos, panašiai kaip su amžiumi atsiranda vienas kitas žilas plaukas. Tačiau tai yra signalas, kad laikas apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, nukreips pacientą gydytojo kardiologo konsultacijai. Juk sakoma, kad geriau dešimt kartų be reikalo patikrinti, negu vieną kartą pražiopsoti.
Kita vertus, žmonių jautrumas širdies permušimams yra labai nevienodas: vieni labai emocingai reaguoja į pavienes ekstrasistoles, o kiti jų visiškai nejaučia, nors elektrokardiogramoje matome kas antrą širdies susitraukimą.
Ar kiekvienas neįprastas širdies plakimo pojūtis reiškia ritmo sutrikimą? Kada tai gali būti normali organizmo reakcija į stresą, fizinį krūvį, nuovargį ar kitus kasdienius veiksnius?
G. R.: Ne, ne kiekvienas neįprastas širdies plakimo pojūtis reiškia pavojingą aritmiją. Dalis tokių pojūčių yra normali autonominės nervų sistemos reakcija į stresą, krūvį, temperatūrą ar nuovargį. Tačiau pasikartojantys pojūčiai, lydimi dusulio, silpnumo ar krūtinės skausmo, jau laikomi signalais, kuriuos būtina tirti kaip galimą ritmo sutrikimą.
Širdies plakimą lemia ne tik pati širdis, bet ir nervų, hormonų, kvėpavimo sistemos veikla, todėl situaciniai pakitimai dažnai yra fiziologiniai. Sveiki žmonės gali jausti pavienius „permušimus“ ar pagreitėjusį ritmą dėl streso, kavos, nemigos ar emocijų, ir tai nebūtinai rodo struktūrinę širdies ligą.
Miego trūkumas ir pervargimas keičia autonominę pusiausvyrą, todėl širdis gali plakti greičiau ar dažniau „permušinėti“ net ir be struktūrinės patologijos. Karščiavimas, dehidratacija, elektrolitų, ypač kalio ir magnio, disbalansas taip pat pagreitina ritmą ir didina ekstrasistolių, arba širdies permušimų, tikimybę. Todėl po bemiegės nakties, esant infekcijai ar išgėrus mažai skysčių, „keistas“ plakimas gana dažnai yra reakcija į bendrą organizmo būklę ir išnyksta stabilizavus miegą, temperatūrą ir skysčių kiekį.
A. P.: Labai svarbu suprasti, kad normalaus širdies dažnio ribos gali būti labai plačios, jeigu šis dažnis atitinka fiziologinius organizmo poreikius tuo metu ir žmogus jaučiasi normaliai. Pavyzdžiui, sportininkui, kurio širdies raumuo yra labai treniruotas ir galingas, ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis gali būti 42–46 kartai per minutę, ir tai šiam žmogui bus visiškai normalus dažnis. Lygiai taip pat jaunam žmogui didelio fizinio krūvio ar emocinio sujaudinimo metu dažnis gali pasiekti ir 140, ir 160 dūžių per minutę, o kartais ir daugiau.
Kardiologų įvardyti „raudoni signalai“: kada simptomai tampa pavojingi?
Kokie požymiai kartu su ritmo pokyčiais jau turėtų būti laikomi rimtesniu signalu – alpimas, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, stiprus silpnumas ar labai dažnas pulsas?
G. R.: Klinikinėse rekomendacijose akcentuojami keli „raudoni signalai“, lydintys ritmo pokyčius: alpimas ar sąmonės netekimas, arba beveik alpimas; stiprus galvos svaigimas, nestabilumas, jausmas, kad tuoj bus prarasta sąmonė; dusulys, oro trūkumo pojūtis, ypač ramybėje ar naktį; krūtinės spaudimas, skausmas, deginimas ar veržimo pojūtis; stiprus, neįprastas silpnumas, šaltas prakaitas; labai dažnas arba žmogui neįprastai lėtas pulsas ramybės būsenoje, ypač jeigu jis kartojasi arba kartu jaučiami simptomai. Šie simptomai gali rodyti, kad aritmija jau daro įtaką smegenų, širdies ar kitų organų veiklai.
Kokie kasdieniai veiksniai dažniausiai išprovokuoja širdies ritmo pokyčius?
D. R.: Širdies ritmo pokyčius dažniausiai išprovokuoja miego trūkumas, emocinė įtampa ir stresas, nes jie didina organizmo „streso hormonų“ aktyvumą. Ritmo sutrikimus taip pat gali skatinti alkoholis, didesni kofeino kiekiai ir ypač energiniai gėrimai.
Po persirgtų infekcijų organizmas kurį laiką gali būti jautresnis permušimams ar padažnėjusiam pulsui. Intensyvesnis fizinis krūvis, ypač po ligos ar esant nuovargiui bei dehidratacijai, taip pat gali išprovokuoti širdies ritmo pokyčius. Jei simptomai kartojasi dažnai ar juos lydi dusulys, alpimas arba krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar išmanieji laikrodžiai ir kiti prietaisai padeda atpažinti širdies ritmo sutrikimus, ar kartais jie gali ir sustiprinti nerimą dėl pavienių, nebūtinai pavojingų pojūčių?
D. R.: Išmanieji laikrodžiai ir kiti dėvimieji prietaisai gali būti naudingi atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, nes jie padeda pastebėti pulso pokyčius, nereguliarų ritmą ar užregistruoti elektrokardiogramą jaučiant simptomus. Kai kuriais atvejais jie net padeda anksčiau nustatyti prieširdžių virpėjimą ar kitas aritmijas.
Tačiau šių prietaisų tikslumas skiriasi, todėl kartais jie gali fiksuoti nepavojingus, trumpalaikius ritmo svyravimus ar pavienius permušimus. Dėl nuolatinio stebėjimo daliai žmonių gali sustiprėti nerimas ir padidėti dėmesys natūraliems organizmo pojūčiams. Todėl laikrodžių duomenis svarbu vertinti kaip pagalbinę informaciją, o ne galutinę diagnozę.
A. P.: Svarbu aiškiai skirti du išmaniųjų laikrodžių tipus: tuos, kurie registruoja pulsą, ir tuos, kurie geba rašyti elektrokardiogramą. Pulso stebėsena labiau skirta sportiniam aktyvumui ir miego kokybei vertinti, galbūt aritmijai aptikti, tai yra širdies ritmo nukrypimams nuo normos įtarti, tačiau jokiu būdu ne diagnozei nustatyti.
Išmanieji laikrodžiai, kurie geba rašyti elektrokardiogramą, kartais net nustebina įrašo kokybe – dažniausiai jų aprašyme naudojamas terminas „medical grade ECG“ – ir labai padeda nustatyti diagnozę bei parinkti tinkamą gydymo taktiką.
Kaip taisyklingai pasitikrinti pulsą ramybės būsenoje?
Kaip taisyklingai pasitikrinti pulsą ir ką svarbu įvertinti – ne tik pulso dažnį, bet ir jo reguliarumą?
G. R.: Pulsą geriausia tikrinti ramybės būsenoje, dviem pirštais priglaudus juos prie stambesnės arterijos, dažniausiai riešo srityje, ir bent 30 sekundžių skaičiuojant dūžius. Svarbu atkreipti dėmesį ir į jų reguliarumą. Reikšmingas ne tik skaičius per minutę, bet ir tai, ar dūžiai tolygūs, vienodo stiprumo, ar „šokinėja“ ir praleidžia.
Prieš matuodami pulsą, kelias minutes ramiai pasėdėkite, venkite kavos, cigarečių ir fizinio krūvio bent 30 minučių. Geriausia matuoti ryte, ramybės būsenoje, kai organizmas pailsėjęs. Dažniausiai pulsas tikrinamas riešo srityje. Tam naudokite rodomąjį ir vidurinį pirštus. Pirštais švelniai spauskite, kol pajusite ritmiškus dūžius, tačiau venkite stipriai užspausti arteriją. Jei rieše pulsą sunku apčiuopti, galima tikrinti miego arteriją kakle, bet spausti reikia atsargiai ir tik vienoje pusėje.
Pulsas – tai širdies dūžių skaičius per minutę. Praktinis būdas – skaičiuoti dūžius 30 sekundžių ir gautą skaičių padauginti iš dviejų. Jei ritmas nelygus ar „šokinėjantis“, rekomenduojama skaičiuoti visą minutę, kad įvertinimas būtų tikslesnis. Suaugusio žmogaus ramybės pulsas dažniausiai laikomas normaliu, kai yra apie 60–80 kartų per minutę.
Ką žmogus galėtų padaryti pirmiausia, pajutęs neįprastą širdies plakimą: pasimatuoti pulsą, pasižymėti aplinkybes, trukmę, savijautą? Kokia informacija gydytojui būtų vertingiausia?
A. P.: Kaip jau visi minėjome, visos jūsų išvardintos aplinkybės yra svarbios, tačiau niekas neprilygsta standartinės elektrokardiogramos užrašymui sutrikusio ritmo metu. Iš dalies gelbėja išmaniųjų laikrodžių ar kitų elektrokardiogramą rašančių įrenginių įrašai, tačiau standartinė 12 derivacijų elektrokardiograma yra „auksinis standartas“.
Gydytojai, kaip ir kiti žmonės, matyt, mėgsta pasigirti ir, išleisdami iš skubiosios pagalbos skyriaus, įteikia elektrokardiogramą, kurioje užrašytas gražus, tvarkingas, jau „sutvarkytas“ ritmas. O mums juk svarbiausia žinoti, kas ten buvo blogai, nes širdies ritmo sutrikimų yra labai daug įvairių rūšių, o jų gydymo taktika gali labai stipriai skirtis.
Todėl nepasikuklinkite paprašyti elektrokardiogramos kopijos, atplėštos popierinės elektrokardiogramos įrašo, atspausdinto antro egzemplioriaus arba bent jau nufotografuokite tą „blogąją“ elektrokardiogramą mobiliuoju telefonu. Ši informacija yra be galo svarbi.
Kokią svarbiausią žinutę norėtumėte perduoti žmogui, kuris jaučia neįprastą širdies plakimą, bet delsia kreiptis į gydytoją, nes nežino, ar tai „pakankamai rimta“?
D. R.: Svarbiausia žinutė – nereikia laukti, kol simptomai taps labai stiprūs ar dažni. Daugeliu atvejų širdies permušimai būna nepavojingi, tačiau tik gydytojas gali tai patikimai įvertinti. Ankstyvas ištyrimas dažnai padeda ne tik laiku nustatyti problemą, bet ir sumažina nerimą bei nežinomybę.
Ypač svarbu kreiptis, jei permušimus lydi dusulys, svaigimas, alpimas, krūtinės skausmas arba simptomai kartojasi vis dažniau. Net ir tuomet, kai paaiškėja, kad sutrikimas nėra pavojingas, žmogus dažniausiai jaučiasi daug ramiau žinodamas tikslią priežastį.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
