Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama rezonansinė baudžiamoji byla, kurioje prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė kaltinama padėjusi užsienio valstybėms veikti prieš Lietuvą. Tačiau jos advokatė Svetlana Naidenko pateikė kitokį įvykių vertinimą. Gynėjos teigimu, jos klientės kelionės į Baltarusiją, pasisakymai Rusijos žiniasklaidoje ir politinės pažiūros savaime negali būti laikomi nusikaltimu.
Advokatė ginčija prokuratūros kaltinimus
Spalio 12 dieną teisme prasidėjus kaltinamųjų gynėjų baigiamosioms kalboms, S. Naidenko pareiškė, kad byloje trūksta konkrečių įrodymų, patvirtinančių E. Švenčionienės tyčią veikti prieš Lietuvos valstybę.
Advokatės vertinimu, kaltinimuose išvardyti epizodai neatskleidžia, kokiais konkrečiais veiksmais jos ginamoji būtų padėjusi Rusijai ar Baltarusijai kenkti Lietuvos interesams.
Gynėja taip pat pabrėžė, kad palankus požiūris į kaimynines valstybes, noras palaikyti su jomis santykius ar Lietuvos valdžios kritika nėra savaime baudžiami veiksmai.
Jos nuomone, E. Švenčionienė naudojosi teise reikšti politines pažiūras, o ne vykdė sąmoningą veiklą prieš savo šalį.
Prokuratūra įžvelgia grėsmę valstybės saugumui
Visai kitokią poziciją byloje užima valstybės kaltintojai.
Prokuratūros duomenimis, 2022 metais E. Švenčionienė kartu su Kazimieru Juraičiu dalyvavo renginiuose Baltarusijoje ir Rusijoje, pasirodė šių valstybių žiniasklaidos laidose bei skleidė Lietuvos interesams prieštaraujančius teiginius.
Vienas iš tyrimo objektų – viešai skelbta informacija apie Astravo atominės elektrinės saugumą. Prokurorų vertinimu, tokiais pasisakymais galėjo būti siekiama paveikti Lietuvos gyventojų nuomonę.
Kaltinimai taip pat susiję su dalyvavimu užsienyje organizuotuose forumuose ir viešu Rusijos bei Baltarusijos politikos palaikymu.
Už grotų gali tekti praleisti dvejus metus
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas prašo E. Švenčionienei skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
K. Juraičiui siūloma pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, o trečiajam kaltinamajam Valerijui Ivanovui – 15 tūkstančių eurų bauda.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir Sovietų Sąjungos nusikaltimams, jų neigimu arba šiurkščiu menkinimu.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvą gali grėsti nuo dvejų iki septynerių metų nelaisvės.
Teismui teks atsakyti į svarbiausią klausimą
Ši byla siejama ir su anksčiau veikusia asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“, kuri 2023 metais teismo sprendimu buvo likviduota, nustačius jos veiklos prieštaravimą Lietuvos interesams.
Gynyba laikosi pozicijos, kad politinių įsitikinimų reiškimas neturėtų būti tapatinamas su pagalba priešiškoms valstybėms. Tuo metu prokuratūra siekia įrodyti, kad kaltinamųjų veiksmai peržengė teisėtos politinės saviraiškos ribas.
Galutinį sprendimą dėl E. Švenčionienės ir kitų kaltinamųjų atsakomybės priims teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus.
Kol nuosprendis nepaskelbtas, kaltinamiesiems galioja nekaltumo prezumpcija.





